Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Simonas Kuperis: kodėl Europa niekada neturės savo D.Trumpo?

Populiariausia pastarųjų metų klišė – kad poliarizacija, ekstremali nelygybė ir melagingų naujienų epidemija užplūdo visus Vakarus. Tačiau iš tiesų šios problemos, visų pirma – Amerikos problemos, „The Financial Times“ rašo garsus ekonomikos ir futbolo apžvalgininkas Simonas Kuperis.
Donaldas Trumpas savo gerbėjų apsuptyje
Donaldas Trumpas savo gerbėjų apsuptyje / „Scanpix“/AP nuotr.

Anot jo, jei Vakarų Europa pasigavo stiprią slogą, tai Jungtines Valstijas kamuoja plaučių uždegimas, o Donaldas Trumpas – ne priežastis, o simptomas.

Esą JAV šiuo metu labiau primena ne Vokietiją ar Ispaniją, o Braziliją ar Argentiną. Vienintelė panašiai disfunkcinė šalis yra Jungtinė Karalystė, bet ir joje europietiškas D.Trumpas greičiausiai neiškils.

Kodėl, S.Kuperio nuomone, JAV yra gerokai nestabilesnės nei Vakarų Europa?

„Twitter“ nuotr./Simonas Kuperis
„Twitter“ nuotr./Simonas Kuperis

Amerikoje klesti plutokratija

Ekonomisto teigimu, vien Gini koeficientas liudija, kad Amerikoje kur kas didesnė pajamų nelygybė. Indeksas – po mokesčių – JAV siekia 0,394 ir yra didesnis nei bet kur Vakarų Europoje.

Gini indeksas – po mokesčių – JAV siekia 0,394 ir yra didesnis nei bet kur Vakarų Europoje.

Šis koeficientas kinta skalėje nuo 0 iki 1. Jei indekso reikšmė yra 1, tai rodo visišką pajamų pasiskirstymo nelygybę. Ir atvirkščiai, koeficientas būtų lygus nuliui, jei visi namų ūkiai turėtų vienodą pajamų lygį.

Lietuva, beje, užima aštuntąją vietą pasaulyje – Gini koeficientas siekia 0,353 ir yra tik kiek mažesnis nei JAV.

Mūsų šalį lenkia ir dar arčiau amerikiečių atsidūrusi Jungtinė Karalystė (JK), kur nelygybę tragiškai išryškino gaisras „Grenfell Tower“ daugiabutyje, prabangiame Londono Kensingtono rajone. JK taip pat mažiau socialinio mobilumo nei JAV.

„Scanpix“/AP nuotr./Londono ugniagesiai „Grenfell Tower“ daugiabutyje
„Scanpix“/AP nuotr./Londono ugniagesiai „Grenfell Tower“ daugiabutyje

Gini indekso duomenys yra didžiausia JAV problema, neabejoja Paulas McCulley, buvęs vyriausiasis investicijų valdymo milžinės „Pimco“ ekonomistas. Esą sumažinus koeficientą situacija imtų gerėti.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Bernie Sandersas ir jo rinkėjai
AFP/„Scanpix“ nuotr./Bernie Sandersas ir jo rinkėjai

Anot P.McCulley, Jungtinės Valstijos taip išsiderinusios, kad tiek jis, tiek dar vienas „Pimco“ veteranas Billas Grossas dabar atvirai remia save socialistu vadinantį Bernie Sandersą.

„JAV yra tokia plutokratija (valdžia, sutelkta turtingiausiųjų rankose – red.), kokios Vakarų Europoje neįmanoma įsivaizduoti“, – rašo S.Kuperis.

Jo teigimu, respublikonai vis bando patvirtinti naują sveikatos apsaugos reformą, kuri atimtų draudimą iš 22 mln. amerikiečių, nes nori įtikti milijardierių brolių Charleso ir Davido Kochų politikavimo mašinai „Americans for Prosperity“.

Skurstantys amerikiečiai skursta labiau nei skurstantys europiečiai. Vidutinė gyvenimo trukmė JAV – 79 metai, o gausiai rūkančioje ir krizės kamuojamoje Graikijoje – 81,5 metų. Italijoje – 83 metai.

„Ir čia esmė – ne tik tai, kas valgoma, nors cukraus viešpatavimas JAV tik įrodo saldiklių pramonės lobistų triumfą.

Be to, Europoje mokama mažai arba nemokama už studijas universitetuose. Valstybė Europoje duoda daug, ir žmonės tai žino“, – teigia S.Kuperis.

Ideologiniai burbulai

Pasak jo, Amerikoje didesnis ir politinis susiskaldymas. Koalicinės sistemos, pavyzdžiui, Vokietijoje, nuo to atgraso – valdžią dažniausiai pasiekia nuosaikios, centristinės partijos.

Emmanuelis Macronas, teigęs, kad nėra nei kairysis, nei dešinysis, nugalėjo Prancūzijoje. Net JK įmanoma rasti centrą: daugelis politikų dabar norėtų, kad šalis, pasibaigus „Brexit“ procesui, pasiliktų ES bendrojoje rinkoje.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Theresa May, Emmanuelis Macronas ir Donaldas Trumpas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Theresa May, Emmanuelis Macronas ir Donaldas Trumpas

Naujas „Reuters“ instituto pranešimas „Digital News Report“ parodė, kad Vakarų Europoje neegzistuoja tokia negailestinga žiniasklaidos politinė poliarizacija kaip JAV. Europoje apstu medijų, kuriomis pasitikima ir kairėje, ir dešinėje.

„Vakarų Europoje mažai kas gyvena ideologiniuose burbuluose. Bet JAV kairieji ir dešiniojo sparno atstovai vartoja tik tokius šaltinius, kuriais tiki. Nepaisant to, amerikiečiai žiniasklaida pasitiki mažiau nei europiečiai“, – pastebi S.Kuperis.

Simonas Kuperis: „Daugelis britų bulvarinių laikraščių skaitytojų taip pat žiūri BBC, o Amerikoje kraštutinių dešiniųjų platformos „Fox News“ žiūrovai tokios atramos neturi.“

Toje pačioje „Reuters“ ataskaitoje taip pat tvirtinama, kad melagingos naujienos irgi yra ypač gajos Amerikoje. Anot S.Kuperio, tokie pranešimai vokiečiams ir prancūzams tokie svetimi, kad jie juos apibūdina anglišku terminu – fake news.

„Europoje tokiomis naujienomis užsiima JK bulvariniai laikraščiai. Masinė melagingų naujienų produkcija, kaip ir futbolas bei geležinkeliai, yra Viktorijos laikų Britanijos išradimas.

Tačiau daugelis britų bulvarinių laikraščių skaitytojų taip pat žiūri BBC, o Amerikoje kraštutinių dešiniųjų platformos „Fox News“ žiūrovai tokios atramos neturi“, – mano S.Kuperis.

Karas – dirva reakcingam nacionalizmui

JAV ir JK – šalys, stabilizavusios pasaulį po Antrojo pasaulinio karo, dabar labiausiai nusiteikusios sudrebinti pokariu stojusią tvarką.

„Britus ir amerikiečius pažeidžiamais pavertė būtent pergalė Antrajame pasauliniame kare. Karta po kartos augo manydamos, kad yra išskirtinių šalių piliečiai.

O toks susireikšminimas paruošė dirvą reakcingam nacionalizmui“, – neseniai teigė naujasis „The New York Review of Books“ redaktorius Ianas Buruma.

Žmonės žemyninėse Europos šalyse po karo pasižymėjo kuklumu ir nuolankumu – daugelis atsikratė nacionalistinių fantazijų.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Vokiečių tankai Lenkijoje 1939 metų rugsėjį
AFP/„Scanpix“ nuotr./Vokiečių tankai Lenkijoje 1939 metų rugsėjį

JAV prezidentas – ir vyriausybės, ir valstybės vadovas. Tad nemažai amerikiečių renka tarsi mesiją, kuris, suprask, įkūnija tautą – ir visai nesvarbu, kokie galbūt keisti jo veiksmai ar sprendimai. Pernykštė prezidento rinkimų kampanija buvo ekstremaliai asmeniška.

Daugelyje ES šalių premjeras yra funkcionierius, kuris baudžiamas už kompetencijos stoką.

Vienintelė šalis Vakarų Europoje, kur prezidento funkcijos panašios, yra Prancūzija, tačiau ir ten rinkėjams įdomiau ne asmenybė, o idėjos. Daugelyje ES šalių premjeras yra funkcionierius, kuris baudžiamas už kompetencijos stoką.

„Amerikiečiai turi ginklų. Tad politinė košė JAV gali baigtis baisiai – ypač jei Trumpas būtų atstatydintas po apkaltos ar 2020 metų rinkimus nedidele persvara laimėtų demokratų kandidatas.

Iliuzija, esą, Amerikos problemos yra Vakarų problemos, egzistuoja todėl, kad būtent JAV susibūrę pasauliniai nuomonių formuotojai. O iš tiesų „Vakarų“ jau nebėra, todėl Europai reikia savo viešosios arenos“, – daro išvadą S.Kuperis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Miškasodyje dalyvavę „Herbalife“ nepriklausomi partneriai pagerino savo pačių rekordą – pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius