Prezidentas kovos su terorizmu pastangas nuo Irako nukreipė į Afganistaną, atšaukė ne vieną dešimtmetį galiojusius kelionių ir pinigų pervedimo suvaržymus, taikytus išeiviams iš Kubos, kurie turi artimųjų šioje komunistinėje šalyje, taip pat ėmėsi žingsnių pagerinti santykius su Rusija ir parodyti viso pasaulio musulmonams, kad Amerika nėra jų priešas. Jis ne kartą pabrėžė suprantąs, kad Jungtinės Valstijos taip pat klysta.
Naujojo prezidento užsienio politikos veiksmų mastas, intensyvumas ir užmojai – dvi itin svarbios kelionės, reikšmingos politikos direktyvos – stulbina, ypač turint galvoje faktą, kad B.Obama prezidentu tapo šalį ištikus vienai didžiausių per daug dešimtmečių ekonomikos ir finansų krizei.
Buvęs JAV valstybės sekretorius Henry Kissingeris neseniai pareiškė, kad B.Obama inicijavo didelio masto diplomatinę darbotvarkę".Prie Jungtinių Valstijų vairo stojęs Barackas Obama per 100 dienų prezidento poste pakeitė Amerikos užsienio politiką.
Kaip jis rašė „The Washington Post“ nuomonių skiltyje, dabar atsirado „precedento neturinti visapusių sprendimų galimybė“.
Tačiau tai negarantuoja sėkmės. Nesėkmė gali laukti ateityje, kurios neįmanoma numatyti. Šimtadienis tėra pirmieji distancijos metrai, o finišo linija dar labai toli.
Apibendrinant galima pasakyti, kad tai „rizikingas lošimas“, sakė politologas Chrisas Dolanas iš Lebanono slėnio koledžo Pensilvanijoje.
„Tai koordinuota, selektyvi strategija, kuria siekiama pagerinti JAV įvaizdį, pademonstruoti kuklumą tikintis didesnio bendradarbiavimo iš kitų pasaulio valstybių“, – sakė jis.
Pasaulis susižavėjęs stebi šias permainas, tuo tarpu pačiose Jungtinėse Valstijose jos didelio atgarsio nesulaukė.
Ar tai rodo, kad Amerikos visuomenė yra pažangesnė už savo pastarojo meto lyderius, ir mano, lygiai kaip B.Obama, kad jų šalies įvaizdžiui užsienyje buvo gerokai pakenkta, ypač per aštuonerius George'o W.Busho prezidentavimo metus?
Galbūt blanki Amerikos visuomenės reakcija reiškia, kad B.Obama vienu kartu iškėlė tiek daug užsienio politikos uždavinių, kad neaišku, kaip reikės spręsti potencialias krizes? O galbūt amerikiečiai neskiria tam dėmesio, nes šiuo metu jiems rūpi tik bauginančios jų ekonominės perspektyvos?
Kad ir koks būtų atsakymas, B.Obamos pasinėrimas į užsienio politiką daro jį „didžiu strategu“, sakė politikos mokslų dėstytoja Andrea Hatcher iš Pietų universiteto Sevonyje, Tenesio valstijoje.
„Jo nuveiktų darbų mastas gerokai pranoko lūkesčius“, – pridūrė ji.
Stebėtojai, kuriems įdomu, ką B.Obama siekia nuveikti, negali numatyti galutinio rezultato, tačiau jie nuosekliai fiksuoja, kokių veiksmų prezidentas jau ėmėsi. Per pirmuosius tris mėnesius prezidento poste B.Obama ėmėsi šių žingsnių:
- paskelbė, kad Amerika iki 2011-ųjų pabaigos išves visas savo pajėgas iš Irako ir nusiųs daugiau karių į Afganistaną kovoti su „al Qaeda“ ir pastaraisiais metais sustiprėjusio Talibano sukilėliais; prezidentas paskyrė patyrusį diplomatą Richardą Holbrooke'ą specialiuoju pasiuntiniu regione;
- paskyrė buvusį senatorių George'ą Mitchellą, kuriam pavyko įtikinti Šiaurės Airijos religinių bendruomenių lyderius pasirašyti istorinį 1998 metų Didžiojo penktadienio susitarimą, specialiuoju pasiuntiniu Artimuosiuose Rytuose, šiuo žingsniu parodydamas ryžtą vėl sutelkti dėmesį į pastangas išspręsti palestiniečių ir Izraelio konfliktą; neseniai B.Obama pakvietė Izraelio, palestiniečių ir Egipto lyderius atvykti į Baltuosius rūmus atskirai aptarti taikos planą. Su vizitu JAV jau lankėsi Jordanijos karalius Abdullah II;
- prezidento sprendimu pirmą kartą Amerikos derybininkas sėdo prie bendro stalo su Europos valstybių atstovais, mėginančiais įtikinti Iraną atsisakyti numanomo siekio pasigaminti branduolinį ginklą;
Pasaulis susižavėjęs stebi šias permainas, tuo tarpu pačiose Jungtinėse Valstijose jos didelio atgarsio nesulaukė.- panaikino suvaržymus dėl kubiečių kilmės amerikiečių kelionių ir pinigų siuntimo į komunistinę Kubą; B.Obama leido suprasti esantis pasirengęs padaryti daugiau, kad pagerėtų pusę amžiaus įtempti Vašingtono ir Havanos santykiai, jei Fidelio Castro broliai pakeis savo politiką disidentų atžvilgiu;
- paspaudė ranką kairiųjų pažiūrų Venesuelos lyderiui Hugo Chavezui, kuris G.W.Busho prezidentavimo metais išgarsėjo kaip vienas griežčiausių JAV kritikų;
- parodė, kad nors Vašingtonui vis dar svarbi prasta žmogaus teisių padėtis Kinijoje, tai nėra sprendžiamos reikšmės klausimas dvišaliuose santykiuose;
- griežtai sukritikavo Šiaurės Korėją dėl numanomo tolimojo nuotolio balistinės raketos, galinčios kovinę galvutę nunešti iki Aliaskos, bandymo, ir tuo pat metu pabrėžė pasiryžimą įtikinti Pchenjaną sugrįžti prie derybų, kuriomis siekiama, kad padalytame Korėjos pusiasalyje neliktų branduolinių ginklų, stalo;
- ėmėsi žingsnių atitaisyti santykius su Rusija, kurie ėmė šlyti G.W.Busho prezidentavimo metu; jo pastangos sutelktos į pasiūlymą vesti derybas dėl branduolinių ginklų mažinimo sutarties, turinčios pakeisti Strateginės ginkluotės mažinimo sutartį (START II), kuri greitai baigs galioti;
- svarbios kelionės į Europą ir Lotynų Ameriką metu pripažino, kad praeityje Amerika padarė klaidų santykiuose su abiejų regionų šalimis;
- pripažino, kad dėl pasaulį apėmusios gilios recesijos, be kita ko, kaltas ir nekontroliuojamas Amerikos finansų magnatų godumas ir veiksmų laisvė bei kredito kortelių pakurstytas JAV vartotojų išlaidavimas;
- nurodė per metus uždaryti Gvantanamo įlankos bazėje veikiantį įtariamų teroristų sulaikymo centrą ir uždraudė tardymo metodus, kuriuos naudojo G.W.Busho administracija ir kuriuos jų kritikai prilygina kankinimams;
- paviešino G.W.Busho teisingumo departamento memorandumus, kuriuose įrodinėjamas CŽV naudojamų šiurkščių tardymo metodų teisėtumas; B.Obama pareiškė neatmetantis galimybės, kad Teisingumo departamentas gali priimti sprendimą pradėti tyrimą dėl asmenų, parengusių šiuos dokumentus;
Tai tik pirmieji prezidento darbai ir jam dar teks nueiti ilgą kelią.
Ar B.Obamai pavyks įgyvendinti savo, kaip sakė H.Kissingeris, „didelio masto“ diplomatinę darbotvarkę, nors tebėra daug neaiškumų, kaip pasiekti joje iškeltus tikslus?
Kitaip tariant, lengva iškelti didingus tikslus, tačiau kur kas sunkiau juos įgyvendinti.
Tačiau nepriklausoma Briuselio naujienų svetainė EUobserver rašo, kad transatlantinės politikos apžvalgininkai pabrėžia, kad naujajam Baltųjų rūmų šeimininkui dar reikia užpildyti keletą spragų, išaiškėjusių politikoje Europos ir Rusijos atžvilgiu, rašo nepriklausoma Briuselio naujienų svetainė EUobserver.
B.Obamos, kuris neseniai lankėsi Europos Sąjungoje (ES) ir susitiko su visų Bendrijos šalių lyderiai bei Rusijos prezidentu Dmitrijumi Medvedevu, politikos stilius aiškiai skiriasi nuo jo pirmtako, tačiau jo požiūris į šį pasaulio regioną kol kas išliko neapibrėžtas. Jis iki šiol nepriėmė jokių su Rytų Europa susijusių sprendimų ir nepaskelbė jokių konkrečių pareiškimų apie padėtį Ukrainoje, Gruzijoje arba pastarojo meto įvykius Moldovoje, sakė Briuselyje įsikūrusio centro dešiniosios pakraipos Europos politikos studijų centro apžvalgininkas Michaelas Emersonas
