Režimą palaikantis laikraštis „Al-Watan“ rašo, kad į sąrašą, kurį praėjusį mėnesį Damaskas nusiuntė Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybai, įtrauktos Arabijos, Šiaurės Afrikos, Centrinės ir Pietų Azijos „teroristų“ pavardės, šalia kurių nurodyta jų žūties vieta ir data.
„Dauguma jų yra al Qaeda tinklui priklausantys džihadistai (radikalūs islamistai), arba tie, kurie prie jų prisijungė atvykę į Siriją“, – rašo laikraštis pridurdamas, kad į Siriją užsieniečiai paprastai patenka iš Turkijos ir Libano.
Iš 142 kovotojų 47 yra Saudo Arabijos, 24- Libijos, 10- Tuniso, devyni – Egipto, šeši – Kataro ir penki – Libano piliečiai.
Sąraše taip pat yra vienuolika afganų, penki turkai, trys čečėnai ir po vieną Čado bei Azerbaidžano kovotoją.
Daugiausia kovotojų buvo nukauta spalio ir lapkričio mėnesiais šiaurinėje Alepo provincijoje, centrinėje šalies dalyje esančiame Homse, šiaurės vakariniame Idlibo regione, rytiniame Deir Ezore ir šiauriniame Hasakehe, rašo laikraštis.
Sirijos režimas mėgina stiprinti savo pajėgas, sukilėliams laimint naujų pergalių
Sirijos prezidentas Basharas al Assadas vis labiau kliaujasi sukarintų dalinių kovotojais ir alavitų bendruomenės nariais, gindamas savo režimą, sukilėliams darant pažangą šalies šiaurėje ir rytuose, taip pat neišvengiamai artėjant lemiamai dvikovai Damaske, teigia analitikai.
Konfliktui plečiantis, prie sukilėlių, kuriuos palaiko Turkija ir Persijos įlankos arabų šalys, prisideda vis daugiau kovotojų iš sunitų bendruomenės, sudarančios 70 proc. gyventojų.
Tuo pat metu armija susiduria su sunkimais verbuojant naujus karius, nurodo Vašingtone įsikūrusiame Strateginių ir tarptautinių studijų centre dirbantis Aramas Nerguizianas.
„Režimas stengiasi geriau organizuoti alavitų ir kitus sukarintus judėjimus, tokius kaip šabihus, pertvarkant juos į stipresnes pajėgas“, – A.Nerguizianas sakė naujienų agentūrai AFP.
Madride veikiančio smegenų centro FRIDE tyrėjas Barahas Mikailas pritaria nuomonei, kad režimas tampa vis labiau priklausomas nuo alavitų bendruomenės, kuri yra viena iš šiizmo šakų ir kuriai priklauso pats B.al Assadas.
„Armija mobilizuoja atsargos karius alavitų regionuose, kad išvengtų naujų perbėgimų“, – aiškino B.Mikailas.
„Bauginantys ir itin nuožmūs šabihai atlieka sukarintų pajėgų vaidmenį, – šis Artimųjų Rytų ekspertas sakė AFP. – Jie siekia terorizuoti gyventojus, įtikinti žmones neprisidėti prie sukilimo“ prieš B.al Assadą, kuris prasidėjo pernai kovą.
Tačiau armijai sunku sutelkti naujų šauktinių, pastebi analitikas Karimas Bitaras iš Prancūzijos tarptautinių ir strateginių ryšių instituto (IRIS).
„Dėl logistikos ir konfesinių priežasčių tie patys batalionai dažnai būdavo pašaukiami ir perkeliami iš vienos šalies dalies į kitą nuo 2011 metų kovo“, – K.Bitaras sakė AFP.
Dabar armija turi apie 120 tūkst. patyrusių kovotojų, o šauktiniai nepaleidžiami, pasibaigus karinės tarnybos laikui, nurodo Europos karybos ekspertai.
„Savaime suprantama, karių moralė nukenčia, nes jie pakankamai gerai supranta faktą, jog režimas tampa vis labiau izoliuotas“, – pridūrė K.Bitaras.
Armija, apmokyta įprastinių karo veiksmų, sutelkė dėmesį į apsiaustį ir bombardavimus sukilėlių kontroliuojamose teritorijose, įskaitant Damasko provinciją, kur kovotojai įkūrė savo užnugario bazes.
„Panašu, kad priimtas sąmoningas sprendimas stengtis kur įmanoma ginti teritoriją šiaurės Sirijoje, tačiau priimti strateginį atsitraukimą, kada būtina“, – analitikas A.Nerguizianas sakė AFP.
Tęsiantis konfliktui, per kurį žuvo jau per 10 tūkst. karių, o dar dvigubai daugiau buvo sužeisti, armija perėjo prie „ištęsto (priešo jėgų) sekinimo ciklo, kuris apima didinamą aviacijos naudojimą, tačiau dar labiau – netiesioginės ugnies ir artilerijos naudojimą, įsitraukiant į tiesioginius susirėmimus tik prispyrus būtinybei“, pridūrė jis.
Kelis mėnesius sukilėliai naudojo žaibiško smūgio ir atsitraukimo taktiką, tačiau dabar padėtis keičiasi.
Sukilėliai blokavo kelius į Alepą – Sirijos komercijos sostinę, tapusią pagrindiniu kovotojų centru, o pastarosiomis dienomis užėmė dideles teritorijas rytinėje Deir ez Zoro provincijoje prie sienos su Iraku.
„Tačiau armija tebėra įsitvirtinus didžiuosiuose miestuose, ir tai yra jos pagrindinis uždavinys“, – vienas Sirijos saugumo šaltinis, pageidavęs neviešinti jo vardo, sakė AFP.
„Iki šiol nekrito joks didelis miestas, o mes esame pajėgūs juos išlaikyti“, – teigė jis.
Režimas taip pat tebekontroliuoja labiausiai išsivysčiusius šalies regionus – nuo pietų iki šiaurės vakarų, kur dominuoja alavitai, įskaitant Damaską ir jo provinciją.
Armija siekia išlaikyti visišką režimo pajėgų kontrolę Damaske ir aštuonių kilometrų pločio ruože aplink sostinę, kad užtikrintų sąlygas, reikalingas dialogui ateityje, aiškino saugumo šaltinis.
Kelias pastarąsias savaites sostinėje ir jos apylinkėse vyko sukilėlių ir karių susirėmimai.
Nors režimas jau ne kartą skelbė pradedantis galutinį puolimą prieš sukilėlius Damasko provincijoje, tokie pareiškimai retai būdavo patvirtinami rezultatais.
„Jeigu režimas jaus didėjantį spaudimą, jis gali kreiptis į sukarintus dalinius, o tai būtų Sirijos dezintegracijos proceso pradžia“, – pažymėjo K.Bitaras.
„Mūšio dėl Alepo atmosfera ir ypatybės tikriausiai bus atkartotos Damaske“, jeigu sostinėje prasidėtų didelio masto kovos veiksmais, pridūrė jis.
„Mūšis dėl Damasko veikiausiai būtų netgi kruvinesnis negu Alepe, ir jis gali pakeisti žaidimo taisykles. Režimui tai būtų išties egzistencinė kova, o per tokius mūšius paprastai pasitaiko įvairių beprotybių ir ekscesų, – sakė K.Bitaras. – Jeigu sukilėliai padarytų tikrą pažangą aplink sostinę, tai galėtų būti Al Assado galo pradžia.“
„Tačiau režimas dar netarė paskutinio žodžio, o ateinančios savaitės kupinos pavojų“, – perspėjo analitikas.
