B.al Assadui ištikimos pajėgos šią savaitę triuškino sukilėlių tvirtoves keliuose Sirijos regionuose, apšaudydami iš tankų ir sunkiosios artilerijos miestus ir kaimus, įskaitant pietuose esančią Deriją, kuri šis sulikimas įsiplieskė pernai kovą.
Skambant perspėjimams, kad Siriją gali apimti ilgalaikis pilietinis karas, Jungtinių Tautų (JT) ir Arabų Lygos pasiuntinys Kofi Annanas pareikalavo, kad Damaskas plačiau paaiškintų savo atsakymus į jo pasiūlymus užbaigti smurtą.
Jungtinių Tautų duomenimis, per susirėmimus Sirijoje žuvo jau per 8 tūkst. žmonių, daugiausia civilių. Apie 230 tūkst. gyventojų buvo priversti palikti savo namus, o 30 tūkst. sirų pabėgo į užsienį, todėl prognozuojama, kad gali kilti didelė pabėgėlių krizė.
K.Annanas penktadienį planuoja grįžti ir pateikti savo ataskaitą tarpusavyje susipriešinusiai JT Saugumo Tarybai, kurios narės Rusija ir Kinija vis dar ištikimai palaiko B.al Assadą, o Vakarų šalys beviltiškai stengiasi įtikinti, jog būtina keisti Damasko režimą.
Jungtinių Tautų duomenimis, per susirėmimus Sirijoje žuvo jau per 8 tūkst. žmonių, daugiausia civilių. Apie 230 tūkst. gyventojų buvo priversti palikti savo namus, o 30 tūkst. sirų pabėgo į užsienį, todėl prognozuojama, kad gali kilti didelė pabėgėlių krizė.
B.al Assado šalininkai kaltina užsienio jėgas ir teroristus kurstant chaosą šalyje, taip pat nurodo, kad per šį konfliktą žuvo apie 2 tūkst. karių.
Opozicijos aktyvistai pranešė, kad trečiadienį 130 tankų ir kitų šarvuotų kovinių mašinų trečiadienį šturmavo Deriją, apšaudydami pastatus iš kulkosvaidžių, o kariai vieną po kito krėtė namus, ieškodami ginkluotų sukilėlių.
„Jie smogia revoliucijos lopšiui“, – sakė Derijos gyventojas Mohammedas, pasisakęs vien savo vardą, bijodamas represijų.
Taip pat pranešama apie armijos puolimą šiaurinėje Idlibo provincijoje ir pajūrio regione netoli Hafos miesto.
Sirijos valstybinė žiniasklaida kaltino „ginkluotus teroristus“ dėl 15 civilių gyventojų, tarp jų mažamečių vaikų, nužudymo viename centrinio Homso miesto rajone, kurio dauguma gyventojų palaiko režimą. Šiame mieste vyko kai kurie didžiausi susirėmimai per kelias pastarąsias savaites.
Sirijos prezidentas praeitų metų pradžioje tvirtai sakė, kad jo šaliai negresia neramumai, panašūs į Arabų pavasario sukilimus, per kuriuos buvo nuversti ilgamečiai autokratiniai Tuniso, Egipto, Libijos ir Jemeno lyderiai.
Tačiau kovo 15 dieną kelios dešimtys protestuotojų išdrįso išeiti į Damasko gatves, reikalaudami didesnės laisvės. Dar po kelių dienų prasidėjo riaušės Derijoje, esančioje prie sienos su Jordanija, kur buvo protestuojama prieš vieno paauglio, sučiupto rašant ant sienų prieš vyriausybę nukreiptus šūkius, kankinimą.
Per pastaruosius metus daugiausia taikūs demokratijos šalininkų protestai virto didelio masto sukilimu, vadovaujamų prastai ginkluotų kovotojų ir armijos dezertyrų, pasivadinusių Laisvąja Sirijos armija.
Sukilėliams buvo pavykę trumpam užimti kai kuriuos miestus ir gyvenvietes, tačiau jie galiausiai nesugebėdavo įtvirtinti savo pergalių, puolant daug stipresnėms vyriausybės pajėgoms.
Didėjant Sirijos izoliacijai, Nyderlandai, Saudo Arabija ir Italija trečiadienį uždarė savo ambasadas Damaske, protestuodamos prieš kruviną susidorojimą su režimo oponentais.
Nepaisant braškančios ekonomikos, griežtinamų sankcijų ir didėjančios atskirties nuo tarptautinės bendruomenės, panašu, kad B.al Assadas tebėra tvirtai palaikomas įvairiuose Sirijos regionuose, ypač didžiausiuose miestuose – Damaske ir Alepe. Prezidento pagrindinis sąjungininkas Iranas taip pat nenusigręžė nuo B.al Assado.
Kol kas nepastebima jokių ženklų, kad al Assadų šeimos arba jo sąjungininkų valdžia silpnėtų, o iš armijos į sukilėlių pusę pereina gana mažai karių.
Didėjant Sirijos izoliacijai, Nyderlandai, Saudo Arabija ir Italija trečiadienį uždarė savo ambasadas Damaske, protestuodamos prieš kruviną susidorojimą su režimo oponentais.
Nors Vakarų galybės ir daugelis arabų šalių pasmerkė kraujo liejimą Sirijoje, B.al Assadas vis dar gali kliautis Rusija ir Kinija, kurios blokavo jau dvi JT Saugumo Tarybos rezoliucijas, kritikuojančias Damaską.
Kita vertus, diplomatai nurodo, kad šis konfliktas vis labiau įgyja religinį atspalvį: sunitai, sudarantys apie 75 proc. iš 23 mln. gyventojų, yra priešiški alavitams, kuriems priklauso B.al Assadas ir kurie sudaro tik 10 proc. gyventojų, tačiau kontroliuoja daugelį valdžios svertų.
Kitos religinės mažumos, įskaitant krikščionis, tebepalaiko prezidentą, baimindamosi persekiojimų, jeigu jis būtų nuverstas, teigia analitikai.
„Režimo strategija yra pilietinis karas, nes jam nepavyko nutildyti žmonių. Taigi jis mėgina užsitikrinti savo ateitį, kurstydamas šalies susipriešinimą“, – sakė veteranas disidentas ir liberalių pažiūrų sunitas Najati Tayyara, pabėgęs į Jordaniją.
Damaskas tvirtina reaguojantis į reikalavimus imtis pokyčių ir pabrėžia, kad per praeitą mėnesį vykusį referendumą buvo priimta nauja konstitucija, iš kurios buvo pašalinta nuostata, užtikrinusi B.al Assado partijai „Baath“ valdžios monopolį.
Tuo tarpu parlamento rinkimai Sirijoje turėtų vykti gegužės 7 dieną.
Buvęs JT vadovas K.Annanas per praeitą savaitgalį Damaske vykusias derybas pateikė B.al Assadui penkių punktų planą, turintį padėti užbaigti kovas.
Sirija pareiškė „teigiamai“ vertinanti šiuo pasiūlymus, tačiau šiame regione dirbantis vienas aukšto rango Vakarų diplomatas sakė naujienų agentūrai „Reuters“, jog Damaskas faktiškai atmetė K.Annano idėjas.
Tuo tarpu vietovių, kuriose vyksta armijos puolimai, gyventojai kaltino tarptautinę bendruomenę palikus juos likimo valiai.
„Manome, kad galingosios šalys suteikia dar vieną malonės laikotarpį al Assadui ir leidžia jam naikinti savo žmones ir (triuškinti) jų sukilimą“, – sakė Derijos gyventojas Mohammedas.
