„Kai atvykdavo pagalbos konvojus, vaikai susirinkdavo aplink jį – laimingi, kad galės gauti maisto ir vaistų. Kai buvau ten, vaikai manęs paprašė juos nufotografuoti, kad jie savo nuotraukas galėtų pamatyti kameros ekrane. Jie susispietė aplink mane, kad galėčiau juos fotografuoti“, – pasakojo B.Khabiehas.
Pirmiausiai jis nufotografavo Ghazal, tuomet jos sesė Judy, rankose laikanti mažylę Suhair, paprašė įamžinti ją bučiuojančią kūdikį.
„Kai dariau nuotraukas, netoliese nukrito sprogmuo. Vaikai pradėjo spiegti ir verkti, aplink juos buvo dulkės ir kraujas“, – pasakojo fotografas.
Sprogmuo užmušė Raudonojo Pusmėnulio savanorę. „Vaikai buvo persigandę – ypač, kai pamatė krauju pasruvusią savanorę. Tai buvo pirmas kartas, kai pamačiau, kaip nekaltas vaikų juokas gali virsti šauksmais, baime ir ašaromis“, – su siaubu prisiminė B.Khabiehas.
„Likus kelioms sekundėms iki sprogimo, vaikai į mane žiūrėjo su laime akyse, rengėsi būti fotografuojami. Buvo nepaprastai liūdna akimirka, kai viena akimi žvelgiau pro fotoaparatą, kad galėčiau juos nufotografuoti. Tuomet kai pažiūrėjau į juos po mygtuko paspaudimo, jie jau verkė“, – sakė jis.
