Praėjus penkioms dienoms nuo derybų pradžios Sirijos režimo atstovai ir opozicijos derybininkai vis dar nėra susitikę akis į akį. Derybos, turinčios pasibaigti šį penktadienį, įklimpo ginčuose dėl procedūrų ir eigos.
Esminiai klausimai kol kas net nepaliesti, o 6 metus vykstančio pilietinio karo politinis sprendimas atrodo toks pats tolimas kaip ir prieš metus.
Ketvirtasis derybų ratas Ženevos mieste, Šveicarijoje, bando sutarti dėl politinio sprendimo, kurio gairės nubrėžtos dar 2012 metais vykusiose amerikiečių ir rusų derybose.
Tiesa, dabar situacija gerokai pasikeitusi, o iniciatyvą savo rankose laiko Rusijos remiamas režimas.
JAV prezidentu tapus Donaldui Trumpui, amerikiečių vaidmuo derybose gerokai sumenko. Ketvirtajame derybų rate jie nebėra pagrindiniai susitarimo kūrėjai.
Sukilėlių išvijimas iš rytinio Alepo miesto pakraščio tapo skaudžiu smūgiu ne tik Sirijos opozicijai, bet ir ją rėmusiam Vašingtonui. Šis pralaimėjimas paliko galios vakuumą, kurio D.Trumpo administracija nesiveržia užpildyti, ir iniciatyvą perima rusai.
Rusija nerodo ryžto
Panašu, kad Rusija neketina itin spausti Basharo al-Assado, kad šis nusileistų bent keliems opozicijos reikalavimams. Jungtinių Tautų Saugumo taryboje Rusija jau vetavo JAV pateiktą siūlymą pritaikyti sankcijas Damaskui.
Nauji nemalonumai dėl cheminio ginklo prieš savo paties piliečius naudojimo įstumtų B.al-Assadą į nepavydėtiną situaciją, o tai nėra reikalinga jį remiančiai Maskvai.
„Mums desperatiškai reikia, kad JAV įsikištų į šį procesą ir vykdytų jį kartu su Rusija. Procesas šiuo metu vyksta viena kryptimi. Nėra atsvaros“, – skundėsi vienas Vakarų diplomatas.
„Yra vakuumas ir nesu tikras, kad rusai imsis iniciatyvos jį užpildyti tam, kad reikalai pajudėtų sprendimo link“, – pridūrė jis.
Amerikiečių diplomatai dalyvauja derybose, tačiau jų veiksmus varžo tai, kad prezidento D.Trumpo administracija vis dar nėra suformulavusi savo politikos Sirijoje, tad tiek režimo, tiek opozicijos atstovai negali tikėtis jokių sprendinių.
Tikisi D.Trumpo apsisprendimo
Abiem derybų pusėms vilčių teikia prieštaringi pasisakymai. Viena vertus, D.Trumpas žadėjo kartu su Rusija kautis prieš terorizmą Sirijoje. Kita vertus, jis aiškino, kad stengsis mažinti Irano įtaką regione, o tai reikštų paramą sukilėliams.
Tikėdamasi D.Trumpo malonės, Sirijos opozicijos delegacija netgi pasižymėjo kaip niekada drausmingu elgesiu. Net ir režimo atstovams žarstant kaltinimus ir melagingus teiginius, sukilėlių atstovai neišvyksta iš Ženevos ir kantriai laukia derybų ketvirtojo rato pabaigos.
„Mūsų naujas tikslas yra tęsti politinių kalbų procesą, kad parodytume ponui Trumpui, jog esame rimtai nusiteikę rasti politinį sprendimą ir apriboti Irano įtaką“, – aiškino Sirijos opozicijos delegacijos vadovas Nasras al-Hariris.
„Mūsų naujas tikslas yra tęsti politinių kalbų procesą, kad parodytume ponui Trumpui, jog esame rimtai nusiteikę rasti politinį sprendimą ir apriboti Irano įtaką“, – aiškino Sirijos opozicijos delegacijos vadovas Nasras al-Hariris.
Bet net ir jis garsiai pastebėjo, kad amerikiečių nebuvimas derybose jau darosi kenksmingas.
„Jei JAV sukurtas vakuumas tęsis, manau, kad net ir ponui de Misturai (derybų vadovui) iškils daug keblumų, ieškant politinio sprendimo“, – konstatavo derybininkas.
JAV analitikų centro Šimtmečio fondo atstovas Aronas Lundas pastebėjo, kad, net ir D.Trumpo diplomatams įsijungus, sprendimas bus sunkiai randamas.
„Ženevos derybos atrodo toks dalykas, kurio visi nori, nes tai galimybė išsikalbėti. Bet niekas išties nežino, ką nori pasakyti“, – derybų painiavą apibendrino A.Lundas.
