Europos Sąjungos nesugebėjimas priimti vieningų sprendimų, pavyzdžiui, atblokuoti 90 mlrd. eurų paskolą Kyjivui, įvesti sankcijas radikaliems Vakarų Kranto naujakuriams ir imtis aršių veiksmų prieš Rusiją, rodo sisteminį paralyžių, leidiniui pripažino devyni ES diplomatai, pareigūnai, įstatymų leidėjai ir ekspertai.
Pasak straipsnio, „ant kortos“ pastatyti ne tik vidiniai procesai: eskaluojant konfliktą Artimuosiuose Rytuose, užsitęsus Rusijos karui Ukrainoje ir tvyrant įtampai transatlantiniuose santykiuose, diplomatai vertina, kad Europos Sąjunga rizikuoja atsidurti geopolitikos paraštėse, nes reikšmingi, visą pasaulį paveikiantys sprendimai priimami greičiau, nei sistema gali juos apdoroti.
Europos Sąjunga atsidūrė aklavietėje ir nusivylimas tuo vis dažniau pasigirsta viešumoje.
Auganti šalių grupė, vadovaujama Vokietijos ir Švedijos, siekia smarkiai apriboti arba visiškai panaikinti nacionalines veto teises, kurios leidžia vienai sostinei blokuoti viso bloko veiksmus.
„Turime panaikinti vienbalsiškumo principą ES užsienio ir saugumo politikoje iki dabartinio teisėkūros laikotarpio pabaigos, kad taptume pajėgesni veikti tarptautinėje arenoje, – pabrėžė Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannesas Wadephulis. – Visa patirtis, kurią įgijome pastarosiomis savaitėmis teikdami pagalbą Ukrainai ir taikydami sankcijas Rusijai, tai rodo.“
Kiek anksčiau Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas pažymėjo, kad tarp vadovų „vėl kils“ diskusijos dėl kvalifikuotos daugumos balsavimo naudojimo priimant užsienio politikos sprendimus.
Spaudimas daromas Vengrijai – likus mažiau nei savaitei iki balandžio 12 d. rinkimų – ne kartą atidėjus svarbių sprendimų priėmimą, įskaitant 90 mlrd. eurų paskolą Kyjivui.
Dalyje Europos sostinių pasigirdo nuogąstavimų, kad ES užsienio politikos rezultatai gali tapti vidaus politikos įkaitais. Net jei ministras pirmininkas Viktoras Orbanas praras valdžią, diplomatai įspėja, kad pagrindinė problema išliks, nes vienbalsiškumo principas leistų bet kuriai vyriausybei imtis tokio paties blokuojančio vaidmens.
„Yra rimtų problemų, susijusių su sprendimų priėmimo būdu, – paaiškino Europos Parlamento narys socialistas ispanas Nacho Sanchezas Amoras, dirbantis Europos Parlamento Užsienio reikalų komitete. – Kiekvieną mėnesį iškyla naujas klausimas, kuris išryškina šią tendenciją. Turime reaguoti.“
Kita grupė šalių, įskaitant Prancūziją, Belgiją ir mažąsias valstybes nares, kurios baiminasi būti užgožtos, tvirtai gina veto teisę, teigdamos, kad ji atitinka jų nacionalinius interesus.
„Manau, kad dabar pradėti diskusijas dėl vienbalsiškumo taisyklių Europoje būtų trumpiausias kelias patekti į tikrą bėdą“, – žurnalistams Briuselyje pareiškė Belgijos premjeras Bartas De Weveris.
Sistema neveikia
Kaip pažymi „Politico“, Europos sostinėse beveik visuotinai sutariama dėl vieno dalyko: sistema neveikia.
„Pažiūrėkite į sankcijas Vakarų Kranto naujakuriams – tai visiška katastrofa“, – rėžė vienas aukšto rango ES pareigūnas. Jis turėjo omenyje plačiai palaikomus planus įvesti sankcijas ekstremistiškai nusiteikusiems Izraelio naujakuriams, kurias užblokavo Vengrija.
„Tam pritaria 26 iš 27 šalių, net Vokietija tam pritaria, bet dėl vienos iš jų negalime nieko padaryti“, – kalbėjo šaltinis.
Pastaruoju metu tvyranti institucinė įtampa dar labiau sustiprino konfliktus pačios bendrijos viduje. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir ES diplomatijos vadovė Kaja Kallas susikirto dėl to, kas turėtų vadovauti užsienio politikai. Tuo pat metu Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Noelis Barrot per ES ambasadorių susitikimą paragino Komisijos pirmininkę laikytis savo vaidmens ribų.
Vis dėlto diplomatai ir pareigūnai pabrėžė, kad tokios kovos dėl įtakos sferų yra simptomas, o ne priežastis.
Problema – veto teisė
Daugelio vertinimu, tikroji problema yra vienbalsiškumas. Vienas „Politico“ kalbintas aukšto rango ES diplomatas atkreipė dėmesį į iškalbingą 2022 m. epizodą, kai Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto dalyvavo ES Energetikos tarybos posėdžiuose, kuriuose sprendimai priimami kvalifikuota balsų dauguma.
„Jis elgėsi kaip visada, kritikuodamas visas puses“, – prisiminė diplomatas. Tačiau, skirtingai nei užsienio politikos atveju, Budapešto balsas galėjo būti užginčytas.
„Jis buvo sukrėstas, – sakė diplomatas. – Jis manė, kad vis dar yra Užsienio reikalų taryboje“.
Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui ir Vokietijos kancleriui Friedrichui Merzui toliau nesutariant šiuo klausimu, analitiniai centrai ir politinės partijos bando formuoti debatus.
Centro dešinioji Europos liaudies partija pateikė pasiūlymų, kaip keisti ES užsienio politikos struktūrą, savo 2024 m. manifeste ragindama ES užsienio politikos vadovę pakeisti „ES užsienio reikalų ministru, turinčiu Europos Komisijos pirmininko pavaduotojo rangą“, ir sukurti Saugumo tarybą, į kurią taip pat įeitų tokios partnerės kaip Jungtinė Karalystė, Norvegija ir Islandija.
„Carnegie“ tarptautinio taikos fondo analitinio centro vyresnysis bendradarbis Stefanas Lene taip pat pasisakė už struktūrinius pokyčius, įskaitant Europos išorinių veiksmų tarnybos (EIVT) sugrąžinimą į Komisijos sudėtį ir Europos saugumo tarybos sukūrimą, kad būtų galima greičiau reaguoti į kylančias grėsmes, pavyzdžiui, dronus ir raketas iš Irano.
„Tai, kad mūsų užsienio politikos struktūros neveikia taip, kaip turėtų, yra plačiai suprantama, – aiškino S.Lene. – Iššūkiai užsienio politikos ir saugumo srityje tapo visiškai kitokie. O naujovių šioje srityje trūkumas, švelniai tariant, yra keistas“.
Jis pridūrė, kad idėja integruoti EIVT į Komisiją turi tam tikrą palaikymą, „būtent Komisijos pirmininko tarnyboje“. Tačiau ne visi tuo tuo tiki.
„Manau, kad Komisijai tai labai patiktų“, – pažymėjo ketvirtasis ES diplomatas apie idėją susijungti, o aukšto rango EIVT pareigūnas šią idėją griežtai atmetė.
N.Sanchezo Amoro nuomone, problema yra ne tiek struktūros, kiek politinė valia.
-
Trys scenarijai: kas laukia Viktoro Orbano ir Europos
-
Ukraina skaičiuoja laiką iki galimo bankroto
-
Putinas prakalbo apie Armėniją: apie tai negali būti nė kalbos
-
Lenkijos premjeras: naujausi JAV ir ES nesutarimai gali būti naudingi Rusijai
-
Dėl karo kylant trąšų kainoms, Briuselis patiria ūkininkų spaudimą
-
Penkios ES šalys ragina apmokestinti energetikos įmonių nenumatytą papildomą pelną
„Turėtume pasinaudoti tuo, kad yra tiek daug problemų priimant sprendimus, ir rimtai apie tai pagalvoti: suburkime Tarybą, Parlamentą, Komisiją ir vyriausiąjį įgaliotinį, kad jie kartu aptartų šį klausimą“, – svarstė jis, kartu įspėdamas nekeisti sutarčių.
Kiti mano, kad diagnozė yra paprastesnė.
„Pagrindinė problema nepasikeitė, pagrindinė užsienio politikos problema yra vienbalsiškumas, – apibendrino vienas aukšto rango ES diplomatas. – Galima sukurti tūkstantį institucijų. Kol turėsite vienbalsiškumą, sistema niekada tinkamai neveiks“.
