Šiuo metu Lietuvos piliečiai, įvaikinti būdami vaikais ar kūdikiais ir taip įgiję kitos šalies pilietybę, sulaukę 21 metų turi rinktis, kurią pasilikti. Tokia tvarka galioja ir lietuvių šeimose iš užsienio įvaikintiems asmenims.
Parlamentarai Julius Sabatauskas ir Juozas Olekas siūlo, kad įvaikintiems asmenims galiotų tokia pati tvarka kaip ir užsienyje gimusiems lietuvių vaikams – gimimu įgiję pilietybę, jie ją išlaiko, kartu turėdami ir kitos valstybės pilietybę. Pilietybę išlaikytų ir Lietuvoje įvaikinti vaikai iš užsienio.
„Ir dabar Migracijos departamente svarstomas atvejis, kai Šveicarijos pilietis įsivaikino savo sutuoktinės vaiką, jis tapo Šveicarijos piliečiu, bet dabar svarstoma iš jo atimti Lietuvos pilietybę“, – BNS sakė J.Sabatauskas.
Pasak iniciatorių, įstatymas būtų aktualus nedideliam skaičiui žmonių, bet svarbu užtikrinti galimybę ir įvaikintiems asmenims išlaikyti ryšį su valstybe, kad jie galėtų grįžti į šalį, jei taip nuspręstų.
„Manome, kad neteisinga atimti pilietybę iš Lietuvos Respublikoje gimusių vaikų ir įvaikintų kitų šalių piliečių“, – sako parlamentarai.
Aiškinamajame rašte Seimo nariai pateikia duomenimis, kad remiantis dabartinėmis įstatymo nuostatomis pernai trys asmenys neteko Lietuvos pilietybės, 2016 ir 2015 metais – po du.
Pernai užsieniečiai įsivaikino 43 be tėvų globos likusius vaikus, užpernai – 58 vaikus.
