52 metų Ch.Wulffas kaltinamas kišimusi, mėginant užkirsti kelią praeitą mėnesį dienraščio „Bild“ paskelbtoms publikacijoms apie asmeninę paskolą, kurią prezidentas gavo iš savo draugo verslo magnato žmonos.
Tuomet įtūžęs Ch.Wulfas paliko balso pašto žinutę, kurioje „Bild“ redaktoriui Kai Diekmannui grasino imtis teisinių priemonių. Kaip pranešama, prezidentas taip pat susisiekė su „Bild“ leidyklos „Axel Springer“ generaliniu direktoriumi ir jos pagrindiniu akcininku.
Vokietijoje kilus pasipiktinimui dėl numanomo puolimo prieš spaudos laisvę, dienraštis „Financial Times Deutschland“ (FTD) pareiškė, kad prezidentas turėtų atsistatydinti.
„Šiaip į visa tai būtų galima numoti ranka kaip į menkniekį, tačiau pastaruoju metu dėl Christiano Wulffo susikaupė tiek menkniekių, jog jie tampa nerimą keliančia ir pamažu tampančia nepakeliama visuma“, – rašo dienraštis.
„Viską paėmus kartu, pamažu tampa per daug... Pasitikėjimą juo nusmukdė šis klaidų perteklius. Žmogus, kuris velka tokią naštą, nebegali likti prezidentu“, – pridūrė FTD.
Įtakingas dienraštis „Sueddeutsche Zeitung“ pritarė šiai nuomonei savo vedamajame: „Šis spaudos laisvės pažeidimas demonstruoja, kad prezidento darbas Wulffui yra per didelis.“
A.Merkel iki šiol gynė Ch.Wulffą, tačiau regioninis dienraštis „Weser-Kurier“ pastebėjo: „Kažkuriuo metu kanclerei teks šaltai paskaičiuoti, kad jo buvimas poste kenkia jai ir šaliai labiau negu antras atsistatydinimas.“
Vokietija buvo sukrėsta pernai gegužę, kai netikėtai atsistatydino prezidentas Horstas Koehleris. Iš posto jis pasitraukė, paskelbęs savo nuomonę, jog Vokietijos kariai užsienyje gina Berlyno ekonominius interesus.
A.Merkel investavo daug politinio kapitalo, kad prezidento rinkimus laimėtų Ch.Wulffas. Dėl šių pastangų jos padėtis tapo kebli, kai dalis A.Merkel valdančiosios koalicijos narių atsisakė balsuoti už Ch.Wulffą parlamente.
