Apygardos teismo sprendimas dar gali būti skundžiamas Aukščiausiajam Teismui.
2023 metų lapkritį pirmosios instancijos teismas pripažino J. Adamsoną kaltu dėl šnipinėjimo ir skyrė jam aštuonerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę bei dvejų metų probacijos priežiūrą.
Apeliacinis teismas penktadienį iš dalies pakeitė Rygos miesto teismo nuosprendį, kuriuo J. Adamsonas buvo pripažintas kaltu dėl nedidelio masto sukčiavimo, ir sutrumpino jam skirtą laisvės atėmimo bausmę keturiais mėnesiais.
Teismas paliko galioti J. Adamsonui skirtas kardomąsias priemones – pranešimą apie gyvenamosios vietos pakeitimą, draudimą išvykti iš šalies ir užstatą – iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
J. Adamsonas buvo apkaltintas pagal kelis Baudžiamojo įstatymo straipsnius, įskaitant šnipinėjimą, nedidelio masto sukčiavimą ir šaudmenų įsigijimą bei laikymą be leidimo, taip pat neteisėtą transporto išlaidų kompensavimą.
Prokuratūros teigimu, J. Adamsonas teikė informaciją Rusijai ketverius metus iki pat suėmimo. Tai apėmė viešai prieinamus dokumentus – įvairias įstatymų pataisas, informaciją apie kariuomenės pirkimus ir biudžetą, taip pat informaciją apie Latvijos rytinę sieną, oficialią Latvijos poziciją dėl „Nord Stream 2“ ir kitus duomenis.
Šioje byloje taip pat kaltinamas Rusijos pilietis ir buvęs KGB agentas Genadijus Silonovas, kuris buvo pripažintas kaltu dėl šnipinėjimo ir jam skirta septynerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė su dvejų metų probacijos priežiūra.
J. Adamsonas kategoriškai neigė šnipinėjęs Rusijos federalinei saugumo tarnybai, nors pripažino pažįstantis G. Silonovą. Pastarasis taip pat neigia šnipinėjęs Rusijos federalinei saugumo tarnybai.
Kaip pranešta, J. Adamsonas buvo sulaikytas 2021 metų birželį įtariant šnipinėjimu Rusijai, o Rygos teismas leido jį suimti. 2022 metų sausį jis buvo paleistas už 30 tūkst. eurų užstatą.
2021 metų gruodį Saeima panaikino J. Adamsono teisinę neliečiamybę.
