Vyriausybei, kuriai vadovauja ministras pirmininkas Antonis Samaras, trūksta dvigubai daugiau nei buvo garantuojama iki šiol. Tačiau trūkstamas lėšas graikai gaus tik užlopę kitas biudžeto skyles.
A.Samaras jau kelis kartus kreipėsi į kreditorius, prašydamas nurašyti kai kurias skolas. Jis taip pat tikisi gauti daugiau laiko, dvejus metus, savo taupymo programai įgyvendinti. Tuomet graikai galėtų tikėtis gauti trūkstamus pinigus.
Anot spiegel.de, kad graikai gali savo jėgomis užpildyti biudžeto skyles, atrodo mažai tikėtina. Jau dabar griežta taupymo programa visuomenėje sukelia didžiulę pykčio bangą, protestus visoje šalyje.
Šeštadienį Graikijoje paskelbta apklausa parodė, kad 90 proc. reformos paketą vertina nukreiptą prieš skurdžiausiai gyvenančiuosius. Trečdalis mano, kad naujos socialinės taupymo priemonės neišspręs Graikijos problemų. Nepaisant to, 67 proc. graikų nori likti euro zonoje.
Atėnuose vyriausybė šiuo metu derasi su Europos Sąjungos trejetu – Europos centrinio banku, Tarptautiniu valiutos fondu ir Europos Komisija, dėl naujo, išsamaus, beveik 12 mlrd. eurų apimsiančio taupymo paketo. Šis paketas yra būtina sąlyga, kurios neįgyvendinę graikai tolimesnės pagalbos nesulauks. Graikai šią savaitę paskelbė dviem metais atidedantys pensinį amžių, jis prasidės nuo 67-erių metų. Gyventojams planuojama daug mažiau socialinės pagalbos.
Kada graikai gaus dar vieną dalį pinigų, tarp Europos Komijos ir Vokietijos vyriausybės kilo ginčas. Briuselis nori šį klausimą spręsti jau spalį, o vokiečiai ne anksčiau nei lapkritį.
Netrukus gali tekti balsuoti ir dėl pagalbos Ispanijai, Kiprui bei Slovėnijai.
