Kaip rašoma dienraščio „Svenska Dagbladet“ interneto svetainėje, pirmą kartą nuo Šaltojo karo pabaigos 1991-aisiais Švedijos stabilumas, gerovė ir taika susiduria su iššūkiais. Tai matyti iš dalinai įslaptintos medžiagos, kurią vyriausybė užsakė rengdama 2014-ųjų Valstybės gynybos įstatymą.
Dienraštis pastebi, kad 2008 metais deklaravusi solidarumą Švedija vienašališkai įsipareigojo karinėmis priemonėmis padėti kaimynėms ES ir NATO narėms.
„Kalbant paprastai – Suomijai, Estijai, Latvijai ir Lietuvai. Kaip atlygį už šią poziciją Švedija savaime suprantamu dalyku laikė tai, jog sulauks pagalbos iš vakarų, jei jai pačiai kiltų grėsmė. Tačiau dabar ši prielaida atrodo vis mažiau pagrįsta“, – rašo laikraštis.
Švedijos karinių pajėgų vyriausiajam štabui priklausantis brigados generolas Dennis Gyllensporre atkreipė dėmesį, kad Vakarų Europos gynybinės ambicijos menksta, tuo pat metu JAV dėmesio centras keliasi iš Europos į Aziją.
Anot „Svenska Dagbladet“, karinių pajėgų vyriausybei pateikta medžiaga yra slapta, tačiau labiausiai neramina įvykių eiga Rusijoje, Baltijos jūros regione ir – žvelgiant į ateitį – Arktyje.
„Rusijoje akivaizdus ginklavimasis ir politinės situacijos raida, daranti šią šalį sunkiai prognozuojamą: kokie bus realūs šios šalies kariniai pajėgumai, kokiomis aplinkybėmis bus politinės valios naudoti karines priemones? Ir Baltijos jūra, ir Arktis įgauna vis didesnę ekonominę ir strateginę reikšmę kalbant apie gamtinius resursus ir prekybos kelius. Šių išteklių gynyba tampa nacionalinio saugumo klausimu. Augant kariniams pajėgumams didėja galimybė eskalacijos panaudojant karines priemones“ – teigia D.Gyllensporre.
Rusijos ir JAV konfliktas dėl priešraketinės gynybos Švedijai turi įtakos jau šiandien. Į Karaliaučiaus srityje dislokuotų naujųjų Rusijos priešlėktuvinės gynybos ir raketų sistemų (S400/SA 21 ir Iskander) veikimo spindulį patenka Švedijos karinių jūros ir oro pajėgų daliniai, pastebi laikraštis.
Teigiama, kad JAV priešraketinės gynybos sistemos elementų gali būti Baltijos jūroje esančiuose laivuose. NATO negali apginti savo šalių narių Baltijoje nesinaudodama Švedijos oro erdve.
„Esama grėsmės, kad į potencialų konfliktą būsime įtraukti jau pačią pirmąją to konflikto valandą. Geografiškai ir politiškai negalėsime išvengti prisiimti karinę atsakomybę už savo kaimynystėje esančią teritoriją Todėl privalome turėti tinkamą derinį kovinių pajėgų sausumoje, ore, jūroje ir kibernetinėje erdvėje. Jei būsime suvokti kaip nepakankamai saugumu besirūpinanti šalis, augs abejonės dėl mūsų pozicijos. Tuomet aplinkinės šalys gali imti naudotis šia padėtimi mus bandydamos ir mesdamos mums iššūkį“, – įspėjo Visuotinės gynybos tyrimų instituto vieno iš padalinių vadovas Johannesas Malminenas.
Anot laikraščio, pirmuoju signalu galima laikyti praeito mėnesio vyriausybės pareiškimą, kad Švedija įsigis nuo 40 iki 60 „Super Jas“ naikintuvų ir padidins asignavimus šalies gynybai, motyvuojant, jog gyvename „neramiais laikais“.
Analitikai taip pat perspėjo, kad euro krizė parodė, jog bendradarbiavimas ES viduje nėra toks stiprus, kaip manė Švedija.
„Esama pavojaus, kad ES grius. Ką darysime, kad tai neįvyktų? Nėra jokios garantijos, kad įvykiai aiškiai kryptų šviesesnės ateities linkme. Mes nurodome sritis, dėl kurių derėtų diskutuoti ir jas analizuoti“, – teigia Civilinės saugos ir parengties tarnybos, vienos iš trijų ataskaitas parengusių įstaigų, vienas iš vadovų Nilsas Svartzas.
