Sekite 15min Google
Šią paslaptingą operaciją, anot pašnekovų, organizavo Giliavandenių tyrimų pagrindinė valdyba (GUGI), kuris nurodė panaudoti giluminius povandeninius aparatus, taip siekdamas imituoti sudėtingos ir naikinančios technologijos operaciją.
Bendra misija, kurioje dalyvavo Jungtinė Karalystė, Norvegija ir Jungtinės Valstijos, leido atsekti ir sustabdyti Rusijos laivus jūroje, nurodė du pareigūnai, kalbėję su anonimiškumo sąlyga. Laivams buvo sutrukdyta užbaigti pratybas ir galiausiai jie paliko tą rajoną.
Britanija ir Norvegija dar balandžio mėnesį pranešė, kad Arkties vandenyse atskleidė slaptą Rusijos operaciją. Tačiau apie naujojo ginklo aptikimą, operacijos vietą ir JAV dalyvavimą nebuvo pranešta.
Šis susidūrimas įvyko tuo metu, kai kai kurie Vakarų žvalgybos pareigūnai baiminasi, kad Kremlius intensyvina sabotažo operacijas Europoje ir ruošiasi konfliktui su NATO.
Kabeliai, ne storesni už sodo žarną, gulintys ant jūros dugno arba užkasi šiek tiek giliau, yra ypač svarbūs pasauliniam interneto ryšiui ir finansinėms operacijoms. Du 1400 km ilgio povandeniniai šviesolaidiniai kabeliai, jungiantys Svalbardą su žemynine Norvegija, nutiesti net 2 700 metrų gylyje. Jais perduodami didžiuliai palydovinių duomenų kiekiai, priimti „SvalSat“ palydovinėje antžeminėje stotyje, kuri yra didžiausia pasaulyje ir priklauso NASA „Near Space Network“ tinklui.
Rusijos gynybos ministerija neatsakė į prašymą pakomentuoti šį incidentą. Kremlius nuosekliai neigia vykdantis diversijos operacijas NATO šalyse ar planuojantis kokią nors konfrontaciją.
Tuo pačiu metu, kai įvyko susidūrimai jūroje, Jungtinės Karalystės ir Norvegijos pareigūnai savo išvadas pateikė Maskvai, siekdami parodyti, kad žino apie naująją technologiją – tikėdamiesi, kad tai privers Rusiją susilaikyti nuo jos panaudojimo, "Reuters" sakė abu pareigūnai.
Jų teigimu, Rusija nespėjo pažeisti kabelių. Tos pratybos buvo skirtos imituoti šios technologijos panaudojimą konflikto su NATO atveju. Tačiau jie atsisakė išsamiai paaiškinti, kaip veikia ši technologija.
Tokia veikla ir įtariami kai kurių kabelių trikdymo atvejai paskatino praėjusių metų sausio mėnesį pradėti naujas iniciatyvas, tarp kurių – NATO stebėjimo sistema „Baltic Sentry“ ir Jungtinės Karalystės vadovaujama operacija „Nordic Warden“, suburianti karines jūrų pajėgas siekiant sustiprinti kritinės infrastruktūros patruliavimą.
-
„10 dienų praleidau slaptame kalėjime“: karys prabilo apie tai, kaip buvo „pagrobtas“ SBU agentų
-
Lenkijos gynybos ministras įžvelgia sąsają tarp Rusijos diversijų ir artėjančių rinkimų
-
Karas Ukrainoje. „The Washington Post“: Putinas JAV signalus suprato priešingai – ir ėmė eskaluoti karą
-
Vokietija bijo dėl elektros infrastruktūros: rastas dar vienas sprogstamasis įrenginys
-
Suomijoje prasideda laivo kapitono ir bocmano teismas dėl povandeninių kabelių pažeidimo
-
Rumunijoje dėl įtariamo sabotažo plano sulaikytas Rusijos pilietis
„Per pastaruosius 25 metus Europa padarė du dalykus vienu metu. Ji smarkiai padidino savo priklausomybę nuo jūros dugno infrastruktūros ir smarkiai sumažino savo gebėjimus tą infrastruktūrą apsaugoti, – pažymėjo Brooko instituto vyresnysis mokslo darbuotojas Bruce'as Jonesas. - Dabar, susidūrusi su sparčiai augančia Rusijos grėsme, ji pavėluotai atkuria savo pajėgumus.“
