Bratislava tikisi, kad šis žingsnis padės išgyventi pasaulinę ekonomę sumaištį, galinčią pastūmėti į vieningosios Europos Sąjungos (ES) valiutos zoną dar daugiau šalių.
Kai kurie slovakai vis dar abejoja, ar vertėjo atsisakyti kronos, baimindamiesi, jog dėl to šalis praras dalį savarankiškumo. Tačiau Socialdemokratų partijai atstovaujančio premjero Roberto Fico dvejonės nekankina.
Centrinio šalies banko apskaičiavimais, apyvartoje esančių kronų keitimui prireiks 188 mln. eurų banknotų ir 500 mln. monetų.
„Visa Europa mus sveikina pasirinkus patį tinkamiausią laiką prisijungti prie euro zonos, – šią savaitę sakė premjeras. – Mums labai pasisekė šiuo nesėkmingu finansų ir ekonomikos krizių metu, nes valiuta bus keičiama tais metais, kai prognozuojama didžiausias krizės poveikis“.
Slovakijos bankomatai eurų banknotus pradės išduoti nuo sausio 1 dienos vidurnakčio. Krona dvi savaites bus naudojama kartu su euru. Valiutos keitimo santykis – 30,13 kronos už vieną eurą. Tačiau visi gyventojams išduodami grynieji pinigai bus paženklinti nacionaliniais simboliais – Slovakijos kryžiumi, Bratislavos pilies ir Krivano kalno atvaizdais.
Slovakijos krona, kuri buvo naudojama nuo 1993 metų, kai šalis atsiskyrė nuo Čekoslovakijos, nustos galiojusi nuo sausio 16 dienos.
Europos Komisija prognozuoja, kad 5,4 mln. gyventojų turinti Slovakija valiutą pasikeis „sklandžiai“.
Pastaruosius šešis mėnesius apie šį procesą buvo išsamiai aiškinama per televiziją, spaudoje, specialiuose lankstinukuose. Euro įvedimas netgi buvo reklamuojamas viename dainų konkurse, o didelei šalyje gyvenančių romų bendruomenei pastatytas specialus teatro vaidinimas.
Valiutos keitimo proga Slovakijos nacionalinis bankas (SNB) ir komerciniai bankai dirbs ketvirtadienį, kuris yra nedarbo diena, taip pat savaitgalį, o bankų padaliniuose bus sutelkta daugiau darbuotojų.
Centrinio šalies banko apskaičiavimais, apyvartoje esančių kronų keitimui prireiks 188 mln. eurų banknotų ir 500 mln. monetų.
Visuomenės apklausos rodo, jog dauguma atsargumu garsėjančių slovakų palankiai vertina euro įvedimą: 58 proc. respondentų pritarė valiutos keitimui, ir tik 35 proc. pasisakė prieš jį.
Tačiau dėl galimo kainų augimo rimtai baiminasi beveik 65 proc. šalies piliečių.
„Man bus sunku priprasti prie euro, nes keitimo santykį apskaičiuoti nelengva. Taip pat negalvoju, jog tai išeis į naudą Slovakijai. Manau, buvome labiau nepriklausomi, kai turėjome savo valiutą“, – sakė 75 metų Maria Matuškova.
24 metų lėktuvo stiuardesė Barbara Krajcovicova džiaugiasi, kad nebereikės lankytis valiutos keityklose.
„Tačiau manau, kad kainos išaugs, kaip ir visose kitose eurą įsivedusiose šalyse“, – pridūrė ji.
Kairiosios pakraipos Slovakijos vyriausybei bene didžiausią nerimą kelia metinė infliaciją, nors lapkritį ją pavyko sumažinti iki 4,9 proc.
Slovakijos krona, kuri buvo naudojama nuo 1993 metų, kai šalis atsiskyrė nuo Čekoslovakijos, nustos galiojusi nuo sausio 16 dienos.
Slovakijos energijos kainas reguliuojanti institucija nurodė įšaldyti gamtinių dujų ir vandens kainas gyventojams, o elektrą leido pabranginti tik 0,11 proc.
Iš automobilių gamybos ir elektronikos pramonės daugiausiai pajamų gaunančią šalį pasaulinė krizė palietė gana lengvai. Slovakijos ekonomika – viena iš sparčiausiai augančių Europos Sąjungoje. Šių metų trečiajame ketvirtyje šalies BVP padidėjo 7 proc., o per ateinančius metus turėtų augti dar 4 proc.
Dešimtmetį gyvuojančios ES valiutos ateitis teikia daug vilčių.
Daugelio europiečių nuomone, per artimiausius penkerius metus tarptautinėje rinkoje euras gali tapti svarbesnis už dolerį, rodo šią savaitę paskelbti dienraščio „Financial Times“ ir Harrisoinstituto atliktos apklausos rezultatai.
Slovakijai tapus euro zonos nare, šia valiuta kasdien naudosis apie 330 mln. žmonių. 1999 metų sausio 1 dieną įvesto euro pasaulinės atsargos išaugos nuo 18 iki 27 procentų, o apyvartoje esančių eurų vertė šiuo metu lenkia dolerių.
Slovakija pritarė euro įvedimui 2008 metų gegužę, o šalis su pakankama atsarga tenkino biudžeto deficito, valstybės įsiskolinimo ir kitus Mastrichto kriterijus.
Kai kurios ES šalys, tokios kaip Danija ir Švedija, nusprendusios neatsisakyti nacionalinės valiutos, dabar spėlioja, ar toks sprendimas buvo teisingas.
Pasak Amerikos Banko vyriausiojo analitiko Gilleso Moeco, per artimiausią dešimtmetį euro zonos narėmis tikriausiai taps dar maždaug aštuonios šalys. Tačiau daugelis ekspertų nerimauja, kad milžiniškos vyriausybių išlaidos, kurios turi padėti įveikti ekonomikos krizę, taip pat gali labai susilpninti eurą.
