Partija pareiškė pasitraukianti, nes nori, kad būtų peržiūrėtas po pernai vykusių visuotinių rinkimų sudarytas koalicinis susitarimas.
Slovakijos nacionalinės partijos (SNS) vadovas Andrejus Danko pirmadienį išplatino pareiškimą, kuriame nurodė, kad ši politinė jėga pasitraukia iš vyriausybės, nes yra „absoliučiai būtina nustatyti taisykles koalicijoje, iš naujo peržiūrėti kvotas ir santykius“.
SNS yra mažesnioji partnerė valdančiojoje koalicijoje.
A.Danko sakė, jog ryžosi šiam žingsniui, kad „atkurtų pasitikėjimą tarp koalicijos partnerių, taip pat visuomenės pasitikėjimą koalicija“. Jis pažymėjo esąs pasirengęs deryboms, todėl apžvalgininkai pastarąjį sprendimą laiko daugiau „simboliniu aktu“.
Vyriausybės atstovė spaudai Beatrice Szaboova sakė, kad koalicinės derybos prasidės antradienį. Ji pridūrė, kad premjeras tikisi, jog A.Danko paaiškins savo „absurdišką“ žingsnį.
Valdančioji koalicija 150 vietų parlamente turi 79 vietų daugumą.
R.Fico vadovaujai kairiojo sparno populistinei partijai „Smer-SD“ („Kursas-socialdemokratija“) priklauso 49 vietos, o SNS ir kita mažesnioji koalicijos partnerė – Slovakijos vengrų mažumai atstovaujanti partija „Most-Hid“ („Tiltas“) – turi po 15 vietų.
Ir „Smer-SD“, ir SNS rinkimų kampanijos metu laikėsi griežtos antimusulmoniškos ir antiimigracinės pozicijos. Pasak politologų, būtent tokia pozicija 2016 metų kovą atvėrė kelią pirmą kartą patekti į parlamentą kraštutinių dešiniųjų partijai „Mūsų Slovakija“, iškovojusiai 14 mandatų.
„Pasitraukimas iš koalicinio susitarimo yra simbolinis aktas“, – pirmadienį naujienų agentūrai AFP sakė Slovakijos mokslų akademijos politologas Pavolas Babošas.
„Nė vienos iš valdančiosios koalicijos partijų padėtis nėra tokia, kad jos norėtų pirmalaikių rinkimų“, – pažymėjo jis.
SNS neseniai pateko į kritikos ugnį dėl savo švietimo ministro Peterio Plavčano, sulaukusio kaltinimų dėl neskaidraus Europos Sąjungos finansinės paramos mokslui bei tyrimams paskirstymo. Opozicinės partijos ragino ministrą atsistatydinti.
Visuomenėje tvyrantis nepasitenkinimas valdžios korupcija pastaraisiais mėnesiais išvedė į skirtingų šalies miestų gatves tūkstančius daugiausia jaunų protestuotojų, kurie reikalavo atleisti aukštus vyriausybės pareigūnus, įtariamus trukdymu veiksmingai kovoti su kyšininkavimu.
„Transparency International“ neseniai paskelbė, kad ši euro zonai priklausanti valstybė, turinti 5,4 mln. gyventojų, užima septintą vietą tarp labiausiai korumpuotų ES narių.
