Incidentas sukėlė sumaištį aviacijos pramonėje ir tarp Izraelio pareigūnų. Pasak Izraelio žiniasklaidos, Slovėnijos pusė neleido lėktuvui nusileisti sostinės oro uoste, nepaisant iš anksto sutarto maršruto.
Pasak pranešimų, orlaivis atskrido į Liublianos oro uostą, tačiau skrydžių kontrolieriai atsisakė išduoti jam leidimą leistis.
„Israir Airlines“ lėktuvas buvo priverstas nukreipti skrydį į kaimyninės Kroatijos oro uostą. Izraelio užsienio reikalų ministerija šį incidentą pavadino „visiškai nepriimtinu“.
Bendrovės „Israir“ vadovas Uri Sirkis tai pavadino „akivaizdžiu Europos Sąjungos aviacijos susitarimų pažeidimu“. Jo teigimu, Slovėnijos valdžios institucijos atsisakė tai padaryti, „nes jos politiškai griežtai prieštarauja Izraelio vyriausybės pozicijai“.
Izraelio užsienio reikalų ministerija ir Civilinės aviacijos administracija bandė išspręsti šią problemą, tačiau nesėkmingai.
Išplatintame pareiškime Užsienio reikalų ministerija pabrėžė, kad „Izraelis Slovėnijos valdžios institucijoms paaiškino, kad tai yra visiškai nepriimtinas sprendimas.“
Ministerija atkreipė dėmesį, kad Slovėnija šiuo metu formuoja naują vyriausybę „vietoj pasitraukiančios, priešiškos vyriausybės, ir Izraelis tikisi žymiai pagerėjusių šalių santykių“.
Transporto ministrė Miri Regev pareiškime teigė, kad tai yra „neteisėtas politinis sprendimas, kuris tiesiogiai daro poveikį Izraelio piliečiams“.
„Kiekvienas, kuris bando mus boikotuoti per aviaciją, turi suprasti, kad bus pasekmių“, – sakė ji.
M.Regev pabrėžė, kad Izraelis panaudos „visas turimas priemones“, kad išspręstų šią problemą.
Bendrovė „Israir“ vykdo tris reguliarius skrydžius per savaitę į Liublianą, o kitos aviakompanijos nesiūlo panašių tiesioginių skrydžių. Iš pranešimų žiniasklaidoje neaišku, kada Slovėnija nusprendė nebepriimti Izraelio lėktuvų ir kodėl aviakompanija suplanavo skrydį, jei žinojo apie priešišką Slovėnijos politiką.
Šis incidentas užfiksuotas sudėtingų Izraelio ir kelių Europos šalių, kurios kritikuoja Izraelio vadovybės veiksmus Artimuosiuose Rytuose, santykių fone. Papildomas veiksnys yra vidaus politiniai pokyčiai pačioje Slovėnijoje, kur vyksta naujos vyriausybės formavimo procesas.
Izraelis pabrėžia, kad politiniai ginčai neturėtų daryti įtakos skrydžių saugai ir civilinės aviacijos veiklai, o Slovėnijos pusė kol kas oficialiai nekomentavo incidento detalių.
Du poliai
Praėjusį mėnesį Slovėnijos parlamentas nubalsavo už tai, kad buvęs nacionalistų premjeras Janezas Janša vėl taptų šalies ministru pirmininku.
J.Janša yra pagarsėjęs JAV prezidento Donaldo Trumpo gerbėjas ir Izraelio rėmėjas. Jis sudarė koalicinį susitarimą dėl naujos vyriausybės sudarymo po to, kai kadenciją baigiančiam liberaliam ministrui pirmininkui Robertui Golobui po kovo mėn. vykusių parlamento rinkimų susitarti nepavyko.
R.Golobo vyriausybė pripažino Palestinos valstybę 2024 m. gegužę ir yra viena iš nedaugelio ES šalių, teigiančių, kad Izraelio karas prieš „Hamas“ teroristinę grupuotę Gazos Ruože buvo „genocidas“ - šį teiginį Izraelis griežtai atmetė.
Slovėnijos visuomeninis transliuotojas RTV pirmasis Europoje pareikalavo pašalinti Izraelį iš 2025 m. „Eurovizijos“ dainų konkurso, o 2026 m. konkursą boikotavo, remdamasis tebevykstančiu karu Gazoje.
-
Izraelio teritorijoje kariuomenė perėmė iš Libano atskridusį „priešišką orlaivį“
-
Benjaminas Netanyahu sako su Donaldu Trumpu siekiantis bendro tikslo – nuginkluoti „Hezbollah“
-
Benjaminas Netanyahu po išpuolio prieš Kuveitą sako, kad Iranas žaidžia su ugnimi
-
Paskelbė sąlygines paliaubas – sulaukė Izraelio smūgių
Slovėnija taip pat tapo pirmąja ES šalimi, kuri praėjusį rugsėjį nustatė draudimą į šalį atvykti ministrui pirmininkui Benjaminui Netanyahu.
Tuo tarpu J.Janša anksčiau sakė, kad, jei grįš į valdžią, perkels Slovėnijos ambasadą iš Tel Avivo į Jeruzalę ir atšauks Palestinos pripažinimą.