Sekite 15min Google
„Noriu, kad rinkimai vyktų sąžiningai, ir atkreipsiu dėmesį į dezinformaciją bei manipuliacijas, taip pat ir iš užsienio“, – antradienį sakė prezidentė.
Balsavimas dėl 90 vietų asamblėjos laikomas išbandymu liberalų vyriausybei, kuriai iššūkį meta populistinės dešiniosios partijos.
Alpių šalis, turinti 2 milijonus gyventojų, 1991 metais atsiskyrė nuo komunistinės buvusios Jugoslavijos, o 2004 metais prisijungė prie NATO bei ES.
Ministro pirmininko Roberto Golobo koalicinė vyriausybė atėjo į valdžią 2022 metais, nugalėjusi savo pirmtaką populistą Janezą Janšą, kuris buvo laikomas politiku, stumiančiu tradiciškai nuosaikią šalį į politinio spektro dešinę.
Valdant R. Golobui Slovėnija pripažino Palestinos valstybę, o opozicija jį kaltino lėtinant ekonomiką.
Pagal įstatymą, parlamentas turi susirinkti per 20 dienų po rinkimų. Tada N. Pirc Musar turi per kitas 30 dienų paskirti kandidatą į ministrus pirmininkus, kuriam pritartų dauguma įstatymų leidėjų.
Antradienį ji paragino „pagarbiai, atsakingai ir tolerantiškai bendrauti rinkimų kampanijos metu“.
Neseniai buvo suduotas smūgis vyriausybei: lapkritį slovėnai referendume atmetė įstatymo projektą dėl pagalbos mirštant, kuris būtų leidęs nepagydomiems ligoniams nutraukti savo gyvenimą.
