Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 liepos 16d. 18:00

Šokas: mokslininkus pribloškė mirtinų potvynių Vokietijoje mastas

Vokietijoje potvynių nusiaubtas miestelis
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Vokietijoje potvynių nusiaubtas miestelis
Šią savaitę Vokietijoje ir kitose Vakarų Europos šalyse kilę didžiuliai potvyniai nusinešė jau daugiau nei 100 žmonių gyvybes, o klimatologai prisipažįsta esantys šokiruoti. Jie nesitikėjo, kad stichinė nelaimė bus tokia milžiniška, ir primena, jog kaltinti reikia žmonijos nulemiamą klimato kaitą.

Mokslininkai jau prieš dvi savaites stebėjosi, kai JAV ir Kanadoje temperatūra pakilo beveik iki 50 laipsnių.

Dabar juos gąsdina ir potvyniai Europoje – ekspertai neslepia baimės, kad situacija prastėja sparčiau nei manyta.

Pranoksta visas prognozes

Trečiadienį Reino upės baseino teritorijoje iškrito rekordinis kritulių kiekis, o pasekmės buvo katastrofiškos. Mažiausiai 100 žmonių žuvo, dar daug jų dingo, užtvindyta dešimtys tūkstančių namų, nutrūko elektros tiekimas.

Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje ir Reino krašte-Pfalce vienam kvadratiniam metrui per 48 valandas teko net 148 litrai lietaus. Toje Vokietijos dalyje liepos mėnesiais per metus vidutiniškai prilyja apie 80 litrų vandens.

Patvinus Volmės upei ir vandens lygiui pavojingai pakilus, Hageno mieste prireikė skelbti nepaprastąją padėtį.

Skaičiuojama, kad šią savaitę vien Vokietijoje buvo sumušta mažiausiai tuzinas rekordų, susijusių su krituliais. Viename Kelno miesto rajone per parą iškrito net 154 milimetrai lietaus.

Klimato kaitą nagrinėjantys mokslininkai jau daug metų pabrėžia, kad žmonijos sukeliama tarša nulems didesnius potvynius, karštesnes kaitros bangas, dažnesnę sausrą, audras. Tačiau šviežiausi kataklizmai pranoksta bet kokias prognozes.

„Mane stebina tai, kaip smarkiai sumuštas ankstesnis rekordas, – teigė Dieteris Gertenas, klimatologijos ir hidrologijos profesorius Potsdamo įtakos klimatui tyrimų institute. – Tai tikrai nėra normalu.“

Pasaulinį atšilimą nulemia žmonijos veikla – taršūs automobiliai, miškų deginimas. Neabejojama, kad klimatas ir toliau kais, o stichinių reiškinių daugės.

D.Gertenas augo būtent dabar užtvindytame regione ir prisimena, kad potvynių būdavo – bet ne tokių. Mokslininko teigimu, nei vasaros liūtys, nei audros žiemą nebūdavo tokios galingos: „Šios savaitės įvykiai visiškai netipiški.“

Aišku, ekspertams dar reikės laiko nustatyti, kiek žmonijos veikla prisidėjo prie šios savaitės liūčių. Tačiau tendencija esą aiški.

„Kadangi klimatas šyla, manome, kad hidro-meteorologiniai reiškiniai bus vis ekstremalesni. Tai, kas vyksta Vokietijoje, tik įrodo, kad kryptis aiški“, – tvirtino Koperniko klimato kaitos tarnybos direktorius Carlo Buontempo.

Imago / Scanpix nuotr./Vokietiją nusiaubė potvynis
Imago / Scanpix nuotr./Vokietiją nusiaubė potvynis

Nuo pat to laiko, kai vykdomi tokie matavimai, septyneri karščiausi metai praslinko nuo 2014-ųjų. Pasaulinį atšilimą nulemia žmonijos veikla – taršūs automobiliai, miškų deginimas. Neabejojama, kad klimatas ir toliau kais, o stichinių reiškinių daugės.

Nenormalūs reiškiniai – visur

Pastaruoju metu atidžiausiai žvelgiama į abi Amerikas. Prieš dvi savaites Kanadoje karščio rekordas buvo sumuštas daugiau nei penkiais laipsniais, panašūs rodikliai fiksuoti JAV Oregono ir Vašintono valstijose.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rekordinė karščio banga Kanadoje
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rekordinė karščio banga Kanadoje

Mokslininkai pabrėžia, kad tokia kaitra paprastai švelniu klimatu pasižyminčiose vietovėse nebūtų įmanoma, jei žmonija nekaitintų atmosferos.

Klimato mokslininkas Danielis Swainas iš Kalifornijos universiteto Los Andžele teigė, jog šią vasarą JAV jau sumušta tiek daug rekordų, kad žiniasklaida apie ekstremalius reiškinius kartais net nepraneša.

„Stichiniai įvykiai, kurie būtų patekę į žinias prieš pora metų, šiandien nebėra naujiena, nes nublanksta prieš tai, kas vyksta dabar. Išskirtiniai reiškiniai matomi ir JAV, ir Šiaurės Europoje, ir Sibire. Tai nėra pavieniai atvejai, tai nuosekli pasaulinė tendencija“, – aiškino D.Swainas.

Kai kurie mokslininkai baiminasi, kad klimato sistema peržengė pavojingą slenkstį – jie neatmeta galimybės, kad temperatūra kils ne nuosekliai, kaip iki šiol, o staigiai.

Birželį neregėta kaitra buvo smogusi Laplandijai, Sibirui. Didžiulius karščius pastarosiomis savaitėmis kentė miestai Indijoje, Pakistane, Libijoje.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Londone liepą smarkiai lijo
ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Londone liepą smarkiai lijo

Japonijos sostinės Tokijo priemiesčiai neseniai irgi skendo lietuje, o Londone per dieną iškrito tiek kritulių, kiek paprastai iškrenta per mėnesį.

Kai kurie mokslininkai baiminasi, kad klimato sistema peržengė pavojingą slenkstį – jie neatmeta galimybės, kad temperatūra kils ne nuosekliai, kaip iki šiol, o staigiai. Tai gali nulemti tirpstantis ledas Arktyje ar vis ilgesnės sausros.

Su tokia teorija sutinka ne visi, bet diskusijos po pastarųjų savaičių įvykių vėl įsibėgėja. „Reikia tikslesnių modelių. Mus pastaraisiais metais jau stebino įvykiai, kurie smogė anksčiau nei tikėtasi“, – tvirtino D.Gertenas.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Atsakingai kuriamas šeimos verslas

Video

01:21:38
24:31
02:39

Esports namai

Grožio programa 360°

URBAN˙/

Kiekvienas gali

Parašykite atsiliepimą apie 15min