Kubos užsienio reikalų ministerija iš karto neatsakė į prašymą pakomentuoti situaciją. 94 metų Castro paskutinį kartą viešumoje pasirodė šio mėnesio pradžioje Kuboje, o jokių ženklų, kad jis būtų palikęs šalį ar kad valdžia sutiktų jį išduoti JAV, nėra.
Kaltinimai pateikti tuo metu, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas siekia režimo pasikeitimo Kuboje, kur Castro vadovaujami komunistai valdžioje yra nuo 1959 metų revoliucijos, kurią pradėjo jo velionis brolis Fidelis Castro.
Išsami kaltinimų informacija kol kas nepaskelbta. JAV Teisingumo departamento pareigūnas praėjusią savaitę „Reuters“ anonimiškai sakė, kad byla siejama su 1996 metų incidentu, kai Kubos naikintuvai numušė Kubos emigrantų grupės lėktuvus.
Trečiadienį paskelbtame pareiškime Trumpas Kubą pavadino „valstybe atskalūne, suteikiančia prieglobstį priešiškoms užsienio karinėms pajėgoms“, o veiksmus prieš salą įvardijo platesnės JAV įtakos stiprinimo Vakarų pusrutulyje dalimi.
„Nuo Havanos krantų iki Panamos kanalo krantų mes išvysime neteisėtumo, nusikalstamumo ir užsienio kišimosi jėgas“, – sakė Trumpas JAV Pakrančių apsaugos akademijoje Konektikute.
Kubos prezidentas Miguel Díaz-Canelis pirmadienį pareiškė, kad sala nekelia grėsmės.
Santykių krizė
Kaltinimai žymi naują žemiausią tašką ilgalaikiuose Šaltojo karo priešininkių santykiuose.
Po atėjimo į valdžią Fidelis Castro sudarė sąjungą su Sovietų Sąjunga ir nacionalizavo JAV priklausiusius verslus bei turtą. Nuo tada JAV išlaiko ekonominį embargą maždaug 10 mln. gyventojų turinčiai šaliai.
Santykiai trumpam buvo pagerėję per buvusio JAV prezidento Baracko Obamos antrąją kadenciją, tačiau Trumpas laikosi griežtesnės linijos.
Ceremonija Majamyje
Majamio JAV prokuratūra planuoja 13 val. vietos laiku surengti ceremoniją, skirtą 1996 metų incidento aukoms pagerbti. Teisingumo departamentas antradienį paskelbė, kad kartu su renginiu bus padarytas svarbus pranešimas.
Prie Majamio „Freedom Tower“ jau susirinko Kubos amerikiečių bendruomenės nariai.
„Mes visi labai ilgai tikėjomės, kad tai įvyks“, – sakė 62 metų muzikantas Bobby Ramirezas, išvykęs iš Kubos 1971 metais.
Ceremonija vyksta gegužės 20-ąją – dieną, kai 1902 metais baigėsi ketverius metus trukusi JAV karinė Kubos okupacija po Ispanijos kolonijinio valdymo. Kubos valdžia šios datos nepripažįsta nepriklausomybės diena, teigdama, kad šalis liko priklausoma nuo Vašingtono iki 1959 metų revoliucijos.
Rubio siūlo 100 mln. dolerių pagalbą
Valdant Trumpui, JAV faktiškai sustiprino Kubos blokadą grasindamos sankcijomis šalims, tiekiančioms jai kurą. Tai sukėlė elektros tiekimo sutrikimus ir pagilino didžiausią šalies krizę per kelis dešimtmečius.
Trečiadienį JAV valstybės sekretorius Marco Rubio, kurio tėvai buvo Kubos emigrantai, vaizdo kreipimesi pasiūlė naujus santykius tarp šalių. Jis teigė, kad JAV galėtų suteikti 100 mln. dolerių pagalbą ir dėl elektros, maisto bei kuro trūkumo apkaltino Kubos valdžią.
Kubos užsienio reikalų ministras Bruno Rodriguezas Parrilla atsakė, kad Rubio yra „korumpuotų ir kerštingų interesų ruporas“, tačiau neatmetė galimybės priimti pagalbą.
„Jis nuolat kalba apie 100 mln. dolerių pagalbos paketą, kurio Kuba neatmetė, tačiau jo cinizmas akivaizdus kiekvienam, matančiam niokojantį ekonominės blokados ir energetinio smaugimo poveikį“, – parašė Rodriguezas socialiniame tinkle X.
Kubos valdžia kol kas tiesiogiai nekomentavo baudžiamosios bylos prieš Raulį Castro.
