„Aš labai tikiuosi, kad bent jau nemažiau gausime negu mėginome gauti šiomis dienomis, bet gali būti ir sudėtingiau. Pagrindinė priežastis, dėl kurios padaryta pertrauka yra ta, kad šalys mokėtojos paprašė dar 30 mlrd. eurų mažesnio biudžeto. Jos pareiškė, kad negali ir nenori mokėti daugiau, taigi pasiūlymas, kuris praktiškai jau buvo ore, nebeegzistuoja“, – sakė prezidentė Dalia Grybauskaitė po Europos vadovų tarybos.
Lietuva, kaip ir kitos šalys, turės pradėti derybas nuo nulio. Kitąmet bus pateiktas naujas projektais su pasiūlymais mažinti išlaidas.
„Bet kokie skaičiai, bet kokios lentelės nebeegzistuoja“, – sakė D.Grybauskaitė. Prezidentė pažymėjo, kad jeigu dėl naujojo Europos Sąjungos biudžeto pavyks susitarti per pirmąjį kitų metų pusmetį, parama šalims narės būsimu finansiniu laikotarpiu neturėtų vėluoti.
Pasak prezidentės, beprecedenčiai siūlymai mažinti ES biudžetą palyginti su praėjusiu finansiniu laikotarpiu rodo sudėtingą situaciją Europoje.
„Tai rodo ne tik požiūrį į Europą, bet tai rodo ir tai, kad Europoje yra tikrai sudėtinga situacija. Pirmą kartą istorijoje siūloma absoliučia prasme mažinti europinį biudžetą“, – sakė D.Grybauskaitė.
Pasak valstybės vadovės, itin dideli skirtumai net nesuteikė preteksto įnirtingesniems pokalbiams.
„Šiandien kaip ir vakar barnių nebuvo, nes, matyt, skirtumai buvo pernelyg dideli, todėl nebuvo dėl ko ir labai kariauti. Tiesiog pasiūlymas buvo nepriimtinas beveik visoms mokėtojoms į Europos biudžetą“, – teigė D.Grybauskaitė.
Kalbėdama apie Lietuvos poziciją prezidentė sakė: „Ne mes mokame, mes tik prašome, ir aš manau, kad mes visi turime tai suprasti, kai norime kad mums duotų daugiau“.
Europos viršūnių susitikimas nutrauktas, kai turtingiausios ES šalys, su Didžiąja Britanija ir Vokietija priešaky, nesutiko pritarti 971 mlrd. eurų biudžetui.
Olandų Premjeras Markas Rutte užsispyrė, kad H. VanRompuy pasiūlytas 973 mlrd. eurų biudžetas būtų apkarpytas 100 mln. eurų. Jis susilaukė šiokio tokio užtarimo iš britų premjero Davido Camerono, vokiečių kanclerės Angelos Merkel ir Švedų premjero Fredricko Reinfeldto. D.Cameronas mėgino nurėžti bent 50 mlrd. Eurų. A.Merkel irgi buvo pasirengusi karpyti H.Van Rompuy pasiūlymą, bet ji būtų sutikusi ir su mažesniais mastais.
Prancūzija buvo pagrindinė svyruojanti šalis. Ji yra mokėtoja į biudžetą, bet Respublikos prezidentas Francois Hollande'as buvo pasiryžęs kovoti už milijardines žemės ūkio išmokas. H.Van Rompuy naktį iš ketvirtadienio į penktadienį pasiūlė didinti paramą žemės ūkiui 8 milijardais. Tam nepritarė Olandija.
