– Kokia šalis pasitiko tave, papasakok savo pirmuosius įspūdžius?
– Atskridau į Naritos oro uostą. Ten pakalbino tik muitininkas, kuris perspėjo dėl dažnų žemės drebėjimų ir paprašė saugotis. Mane turėjo pasitikti kolegė, tačiau jos ilgai nesulaukiau. Tada išgirdau, kad aplink japonai kalba apie žemės drebėjimą, pažvelgiau į traukinių tvarkaraščius ir pamačiau, kad jų eismas užlaikytas. Todėl beliko laukti kol vėl bus paleista elektra ir traukiniai pajudės.
Galiausiai mes susitikome ir turėjome vykti į Matsudo miestą (apie 200 km nuo Fukušimos jėgainės), iki kurio yra valanda kelio, tačiau dėl užlaikytų traukinių teko rinktis kitą maršrutą su keliais persėdimais ir kelionės tikslą pasiekėme tik po keturių valandų. Dėl drebėjimo buvo sujauktas visas traukinių tvarkaraštis.
– Kokios nuotaikos vyrauja šiuo metu?
– Ta nelaimė yra net nebesvarstoma problema. Jiems tai praeitas etapas, nes viskas aprimo. Žmonės ramesni nei Lietuvoje. Gyvena taip tarsi nieko nebūtų įvykę. Tik pastebėjau tokį skirtumą, kad metro stotyse kai kur išjungti eskalatoriai, nes taip taupoma elektros energija. O mieste žmonės vaikšto su kaukėmis, tačiau japonai ir šiaip dažnai jas dėvi, kai serga, todėl nemanau, kad tai reiktų sureikšminti.
– Ką mano tavo pažįstami japonai apie tai, kaip pasaulinėje žiniasklaidoje nušviečiama jų šalies nelaimė?
– Dar būdama Lietuvoje bendravau su savo draugais Japonijoje, tai jie manė, kad padėtis nėra tokia bloga, kokią rodė užsienio žiniasklaida. Neseniai teko bendrauti su vienu iš savo dėstytojų ir jis sakė, kad greičiausiai, Europos žiniasklaida daug labiau panikuoja dėl to, nes jai jau teko išgyventi Černobylio katastrofą.
