Nelaimių valdymo centro (DMC) duomenimis apie 20 tūkst. žmonių šalies pietuose ir vakaruose buvo priversti trauktis iš savo namų.
„Kai kurių rajonų mes negalime pasiekti, bet gelbėjimo operacijos tęsiasi“, – sakė žurnalistams Kolombe DMC viceministras Duneshas Gankanda.
Aukų skaičiai sparčiai didėjo, nes gaunama pranešimų iš anksčiau neaprėptų atokesnių regionų.
Daugiausia žuvusiųjų yra Ratnaputroje, kur Kalu upė išsiveržė iš vagos ir užliejo šį pagrindinį Sabaragamuvos provincijos miestą, esantį už 100 km į rytus nuo Kolombo.
Vidaus reikalų ministras Vajira Abeywardana žurnalistams sakė, kad sudėtingos oro sąlygos gali dar pablogėti. Vyriausybė pataria evakuotis žmonėms, gyvenantiems vietovėse, kurioms gresia nuošliaužos ir arčiau upių esančiose teritorijose, pridūrė jis.
Dėl šios krizės vyriausybės darbuotojai atšaukė savo atostogas, sakė V.Abeywardana, paprašęs gelbėtojų ir pagalbos organizacijų budėti artimiausias tris paras.
Smarkios liūtys pila kai kuriose Šri Lankos vietovėse jau nuo ketvirtadienio. Lietaus vanduo užliejo kelius bei gyventojų namus. Sabaragamuvos provincijoje dėl liūčių ir potvynių uždarytos visos mokyklos. Šalies pietuose taip pat užfiksuotas didelis potvynis.
Šri Lankos karinis laivynas išsiuntė per 100 jūreivių ir 20 laivų padėti nukentėjusiems žmonėms. Jiems taip pat padeda oro pajėgų sraigtasparniai bei lėktuvai, gelbstintys į keblią padėtį patekusius gyventojus ir teikiantys skubią pagalbą.
Šioje Indijos vandenyno atogrąžų saloje per musonų sezoną purvo nuošliaužos yra įprastas reiškinys. Šri Lankoje iškirsta daug miškų, vietoj kurių įveistos eksportą generuojančios kultūros, tarp jų arbatmedžių ir kaučiukmedžių, plantacijos, todėl daug kur suintensyvėjo grunto erozija.
Pernai gegužę didelė žemės nuošliauža salos vidurio regione palaidojo daugiau kaip 100 žmonių.
