„Britanijos ir Prancūzijos vyriausybės, pasirašiusios 1938 metų Miuncheno susitarimą, pasikliovė sandėriu su Hitleriu. 1939 metų rugpjūtį šių šalių delegacijos sužlugdė derybas Maskvoje dėl antihitlerinės koalicijos“, – pažymima UŽT ryšių su visuomene ir žiniasklaidos priemonėmis biuro panešime apie išslaptintų dokumentų rinkinio „Pabaltijys ir geopolitika“ išleidimą.
UŽT tvirtina, kad medžiaga, kurią gavo žvalgyba 1935-1945 metais, nušviečia tikruosius įtakingiausių Europos šalių ketinimus.
Įtakingiausių pasaulio valstybių užsienio politikos žinybų slapti įrašai leido SSRS politinei vadovybei turėti visiškai tikslią sampratą apie Europos šalių ir JAV lyderių požiūris į karinius strateginius pokyčius prieškario Europoje.
„Todėl vienintelė prieinama savigynos priemonė Sovietų Sąjungai buvo 1939 metų rugpjūčio 23 dienos nepuolimo sutarties sudarymas su Vokietija. Pasirašius šį dokumentą buvo užkirstas kelias naciams užgrobti Pabaltijį ir vėliau paversti jį įsiveržimo į SSRS teritoriją placdarmu“, – pažymi UŽT.
Išslaptinti dokumentai iš Rusijos UŽT archyvų gerokai išplečia skaitytojų sampratą apie Pabaltijo temos suvokimą, atsižvelgiant į realią praėjusio amžiaus ketvirtojo ir penktojo dešimtmečių karinę politinę situaciją, sakoma pranešime.
1939 metų rugpjūčio 23 dieną Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos užsienio reikalų ministrų Viačeslavo Molotovo ir Joachimo von Ribbentropo pasirašyta nepuolimo sutartis bei slapti Rytų Europos padalijimo protokolai su vėlesniais jų pakeitimais, kurie įtraukė Lietuvą į SSRS interesų sferą, nulėmė pusę amžiaus trukusią Lietuvos okupaciją.
Lietuvoje rugpjūčio 23-oji buvo minima kaip Juodojo kaspino diena, o dabar vadinama Europos diena stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti ir Baltijos kelio diena.