Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Popiežius Pranciškus aplankė konfrontaciją kurstantį istorinį Sofijos soborą Stambule

Popiežius Pranciškus Sofijos sobore
„Scanpix“ nuotr. / Popiežius Pranciškus Sofijos sobore
Šaltinis: BNS
0
Skaitysiu vėliau
A A

Švč.Išminties (Sofijos) soboro, kurį popiežius Pranciškus šeštadienį aplankė per savo viešnagę Stambule, istorija apima 15 šimtmečių, per kuriuos ši šventovė buvo bažnyčia, mečetė, o galiausiai tapo muziejumi, tačiau tebekursto aistras.

Pontifikas, anksčiau šeštadienį aplankęs Sultono Ahmedo (Mėlynąją) mečetę, vėliau įžengė į netoliese esantį didžiulį soborą, kuris beveik tūkstantmetį buvo svarbiausia ortodoksų katedra, užkariautojų osmanų paversta mečete ir penkis šimtmečius atlikusi musulmonų maldos namų funkciją, kol modernioje Turkijos respublikoje įgijo muziejaus statusą. Pranciškus gėrėjosi statinio architektūra ir pasirašė jo svečių knygoje.

Dabartinis visiems atviro muziejaus statusas leidžia visų religijų tikintiesiems grožėtis stulbinama šio statinio architektūra, bet pastaraisiais metais padažnėję raginimai vėl paversti jį mečete provokavo pyktį tarp krikščionių.

Tas didžiulis pastatas iškilo VI amžiuje kaip krikščioniškosios Bizantijos imperijos bažnyčia, tačiau anksčiau toje vietoje prie Aukso Rago įlankos ir Bosforo sąsiaurio anksčiau stovėjo IV amžiuje pastatyta bažnyčia.

Sofijos katedra buvo Konstantinopolio, kuris XX a. buvo pervadintas Stambulu, patriarcho rezidencija.

Švč.Išminties soboras atliko esminį vaidmenį krikščionybės skilime į Rytų ir Vakarų Bažnyčias 1054 metais, kai vienas Romos kardinolas ant katedros altoriaus padėjo popiežiaus Leono IX bulę, skelbiančią patriarcho Mykolo I ekskomuniką. Ši didžioji schizma tęsiasi iki mūsų dienų.

„Scanpix“ nuotr./Popiežius Pranciškus Sofijos sobore
„Scanpix“ nuotr./Popiežius Pranciškus Sofijos sobore

Šis statinys 1204 metais buvo smarkiai apgadintas per liūdnai pagarsėjusią kryžininkų surengtą Konstantinopolio apsiaustį, o miestą užėmus, jis tapo katalikų katedra. Kai bizantiečiai susigrąžino miestą 1261 metais, ji buvo peršventinta kaip graikų ortodoksų bažnyčia.

Sultonas Mehmedas II, kurio vadovaujamos osmanų armijos užkariavo Konstantinopolį 1453 metais, įsakė nedelsiant paversti katedrą mečete, aplink kurio bizantiškąjį kupolą buvo pastatyti musulmoniški minaretai.

Po Pirmojo pasaulinio karo, subyrėjus Osmanų imperijai, naujos Turkijos valstybės, vadovaujamos sekuliarių pažiūrų lyderio Mustafos Kemalio Ataturko, administracija praėjusio amžiaus 4-ajame dešimtmetyje pertvarkė šventovę į muziejų.

Tačiau 2002 metais Turkijoje į valdžią atėjus islamiškas šaknis turinčiai Teisingumo ir plėtros partijai (AKP), kurios vienas iš įkūrėjų buvo dabartinis prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas, pradėta kalbėti, kad Sofijos soboras vėl turėtų tapti mečete.

Pernai lapkritį Turkijos vicepremjeras Bulentas Arincas išprovokavo pasipiktinimą, kai užsiminė, jog tikisi to pastato statuso pasikeitimo.

„Mes žiūrime į liūdną Sofijos soborą, tačiau tikimės, kad netrukus jį išvysime besišypsantį“, – tuomet sakė B.Arincas, pavadindamas „Hagia Sophia“ kompleksą mečete.

Graikija audringai reagavo, sakydama, kad tokie pareiškimai „žeidžia milijonų krikščionių religinius jausmus“.

Sekuliarieji oponentai kaltina dabartinę Turkijos vyriausybę siekiu primesti islamo vertybes šaliai, kurios gyventojų daugumą sudaro musulmonai, tačiau kuri griežtai laikosi valstybės sekuliarumo principo.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min