Prahai nepadeda ir tai, jog praėjusį pusmetį 27 šalių blokui pirmininkavo Prancūzija ir jos ambicingasis prezidentas Nicolas Sarkozy, kuris kartais kreipė ES kursą savo asmeninės valios jėga.
N.Sarkozy nenoriai perdavė estafetės lazdelę Čekijai, perspėdamas, kad ES interesams būtų geriau, jeigu Bendrijai pirmininkautų kuri nors iš didžiųjų šalių, o ypač jis asmeniškai.
Mažųjų ES šalių pirmininkavimas dažnai vertinamas palankiai, nes jos šiam darbui paprastai skiria daugiau dėmesio. Tačiau Briuselis šiurpsta vien nuo minties, kad prie Bendrijos vairo stojo vos ketverius metus jai priklausanti postkomunistinė Čekija.
Pagrindinė tokio nerimo priežastis – Čekijos prezidentas Vaclavas Klausas, nuolat kritikuojantis ES politiką.
Čekijos vyriausybei vadovauja konservatyvių pažiūrų premjeras Mirekas Topolanekas – politinis V.Klauso priešininkas. Prastos Prahos reputacijos Briuselyje taip pat negerina faktas, jog M.Topolaneko partija tebevilkina Lisabonos sutarties ratifikavimą, siedama ją su visiškai kitokio pobūdžio susitarimu.
Čekija yra iš trijų Lisabonos sutarties dar neratifikavusių šalių, o didžiosios Bendrijos narės pirmininkaujančios šalies nepritarimą siūlomoms ES reformos yra linkusios vertinti kaip ignoravimą.
Prahos gebėjimą pirmininkauti dar labiau silpnina faktas, jog šalies vyriausybė per artimiausius šešis mėnesius gali atsistatydinti, o M.Topolanekui tik per plauką pavyksta išsilaikyti poste.
Nepaisant šių abejonių, tarptautinė padėtis susiklostė taip, kad Praha buvo sviesta į įvykių sūkurį jau pačią pirmąją pirmininkavimo dieną.
Čekijai tapus ES ruporu Gazos Ruože jau ketvirtą dieną vyko Izraelio puolimas, per kurį jau žuvo daugiau nei 600 palestiniečių, o Rusijai susiginčijus su Ukraina dėl dujų kainų iškilo pavojus Bendrijos energijos išteklių tiekimui.
Tarpininkauti Artimųjų Rytų konflikte Čekijai dar sunkiau, nes šios užduoties jau ėmėsi ir nepaprastai aktyvus Prancūzijos prezidentas N.Sarkozy. Pirmas Prahos žingsnis šiame fronte buvo nesėkmingas, nes čekai, ES vardu paskelbę pranešimą, remiantį Izraelio veiksmus, buvo priversti netrukus savo poziciją pakeisti kur kas atsargesne.
Kita vertus, jau tapo įprasta, kad Bendrijai nelengva rasti bendrą kalbą su Rusija sprendžiant bet kokį klausimą. Vargu ar nedidelei ES šaliai, kuriai jau dabar stinga kitų bloko narių pasitikėjimo, pakaks įtakos suformuoti vieningą liniją. Vandenis dar labiau drumsčia JAV planai dislokuoti Čekijoje savo priešraketinės gynybos sistemą, nes Maskva tokiam žingsniui įnirtingai priešinasi.
Ypač didelė atsakomybė teks Čekijos užsienio reikalų ministrui Karelui Schwarzenbergui.
Tvirto sudėjimu ūsus želdantis K.Schwarzenbergas pasižymi geru humoro jausmu, retai pasitaikančiu diplomatiniuose sluoksniuose, taip pat spalvinga praeitimi.
Spalį 72 metų diplomatijos vadovas juokais pasiūlė susikauti dvikovoje su N.Sarkozy, jeigu Prancūzijos lyderis „įžeistų“ Prahą reikšdamas įtarimus, jog Čekija sabotuos pirmininkavimą Bendrijai.
Daug rimčiau jis kalba, kad ES turėtų būti „vieninga“, kategoriškai atmesdamas visas užuominas apie skirtumus tarp „senosios“ ir "naujosios“ Europos.
Tačiau K.Schwarzenbergo padėtis nėra tvirta. Čekijos diplomatijos vadovu jis tapo 2007 metais, į centro dešinės M.Topolaneko vyriausybę atėjęs kaip Žaliųjų partijos atstovas, tačiau V.Klausas įtariai žvelgė į naująjį URM vadovą, nes abejojo jo „pilietiniu lojalumu“.
K.Schwarzenbergas netruko replikuoti, kad oponentai, nusistatę prieš jį ir jo kilmę yra „idiotai“. Politiko santykiai su Čekijos prezidentu nepagerėjo iki šiol.
Jo ryšiai su V.Klauso pirmtaku Vaclavu Havelu – gerokai šiltesni. Buvęs Čekijos prezidentas gyrė K.Schwarzenbergą kaip „europietį, patriotą ir džentelmeną“, taip pat palankiai vertino jo išskirtinius gebėjimus.
Turtingų Prahos aristokratų šeimoje 1937 metais gimęs K.Schwarzenbergas 41 metus gyveno išeivijoje, pasitraukęs nuo komunistinio režimo, kuris įsigalėjusio buvusioje Čekoslovakijoje 1948 metais.
Į tėvynę jis grįžo tik po 1989 metų „aksominės revoliucijos“ ir tapo V.Havelo patarėju. Tačiau politikas iki šiol turi dvigubą Čekijos ir Šveicarijos pilietybę.
