Moteris kaltina Lietuvą nesuteikus galimybės pasinaudoti teise į teisingą teismą, rašo dienraštis „Lietuvos rytas“.
Vilniaus lenkė A.Cudak neteko darbo Lenkijos ambasadoje po plačiai nuskambėjusio seksualinio priekabiavimo skandalo. Tačiau Lietuvos teismai nenagrinėjo moters ieškinio ambasadai, nes Lenkijos užsienio reikalų ministerija pasirėmė diplomatiniu imunitetu.
A.Cudak advokatas Krzysztofas Uczkiewiczius kreipdamasis į 17-a Didžiosios kolegijos teisėjų pabrėžė, kad jo ginamoji buvo priimta į darbą pagal darbo sutartį su ambasada ir joje nebuvo minima nei Lenkijos valstybė, nei Lenkijos užsienio reikalų ministerija.
Advokatas apkaltino Lietuvą ir tuo, kad klientė devynerius metus po atleidimo negalėjo gauti jokio darbo.
Priekabiavimo skandalas trukdė įsidarbinti
Gynėjas pabrėžė, kad A.Cudak yra išsilavinusi, lengvai bendraujanti ir kitomis aplinkybėmis negalėtų turėti jokių sunkumų dėl darbo. Bet po priekabiavimo skandalo ji tarytum nešiojusi stigmą, todėl buvo priversta egzistuoti ant vegetavimo ir išsekimo ribos.
Lietuvos Vyriausybės atstovė Elvyra Baltutytė taip pat pabrėžė, kad ši istorija glaudžiai susijusi su priekabiavimo skandalu ambasadoje, kur A.Cudak buvo auka. Tačiau Lenkijos valstybė nieko nedariusi spręsdama ginčą tarp eilinio ambasados darbuotojo ir antrojo sekretoriaus, nors tuo metu šios šalies teismuose jau buvo panašių bylų.
Teisėjai gilinosi į A.Cudak darbo sutarties su ambasada detales. Taip pat buvo prašoma paaiškinti, ar taikydamas diplomatinį imunitetą Lietuvos teismas atsižvelgė į sparčiai pasaulyje kintantį požiūrį į jo taikymą.
Po maždaug pusantros valandos trukusio viešo svarstymo teisėjai rinkosi į uždarą posėdį, kur priėmė sprendimą. Jis bus paskelbtas per 3 mėnesius.
Sprendimas – po aštuonerių metų
Išskirtinio susidomėjimo Strasbūre sulaukusi lietuviška byla sprendimo laukė kone 8 metus. A.Cudak skundą Lietuvos atžvilgiu nusiuntė 2001-ųjų gruodį.
Tačiau bylą nagrinėti pradėję Žmogaus Teisių Teismo teisėjai perdavė ją Didžiajai kolegijai. Tokios procedūros šiame teisme prireikia itin retai: kai byla kelia svarbias ir dar nenagrinėtas žmogaus teisių problemas ir jos metu formuluojamos naujos teisinės nuostatos.
Vakar teisėjai pirmą kartą per daugiau nei 50 šio teismo darbo metų išdėstė savo nuostatas dėl diplomatinio imuniteto taikymo, kai galbūt gali būti pažeistos žmogaus teisės.
2004 metais Jungtinės Tautos priėmė specialią konvenciją, kurioje numatyta, kad valstybė negali remtis imunitetu kitų valstybių teismuose, jei ginčas kyla dėl darbo santykių. Tačiau ši konvencija dar neįsigaliojusi. Lietuvoje ji neratifikuota.
Manoma, kad išnagrinėta lietuviška byla nuo šiol remsis Europos teismai, nagrinėjantys ieškinius užsienio valstybių ambasadoms.
Iki šiol Didžioji teisėjų kolegija svarstė tik vieną lietuvišką bylą. 2007 metais buvo išnagrinėjama kyšininkavimu kaltinto buvusio Kaišiadorių prokuroro Kęsto Ramanausko byla Lietuvai.
Pareiškėjas teigė tapęs nusikalstamo provokavimo auka ir vėliau jam nebuvo suteikta galimybė apklausti pagrindinio liudininko. Teismas priteisė Lietuvai sumokėti 30 tūkst. eurų moralinei ir materialinei žalai atlyginti.
