Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Su kokiais iššūkiais susidurs ir vėl rinkimuose triumfavęs E.Macronas?

Emmanuelis Macronas
„Scanpix“/„SIPA“ nuotr. / Emmanuelis Macronas
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Antrojo Prancūzijos parlamento rinkimų turo metu rezultatai ir vėl buvo palankūs neseniai prezidento postą užėmusio Emmanuelio Macrono partijai „Respublika, pirmyn!“ (REM). Iš 577 galimų – E.Macrono vadovaujami centristai Nacionalinėje Asamblėjoje turės 308 mandatus, o sąjungininkas centristinis Demokratų judėjimas („MoDem“) turės 42 vietas, rašo „Politico“.

Kaip ir tikėtasi, pagrindine opozicine jėga centristams išliks Respublikonų partija („Les Republicains“), kuri Nacionalinėje Asamblėjoje turės 113 mandatų. Jie opoziciją sudarys kartu su 8 vietas gavusiais partneriais iš Demokratų ir nepriklausomųjų sąjungos (UDI).

Socialistai gali tikėtis 29 vietų. Kraštutiniam kairiajam sparnui atstovaujanti „Nepalaužtoji Prancūzija“ („France Insoumise“) ir Prancūzijos komunistų partija kartu turės 27 vietas.

Kraštutinių dešiniųjų partija „Nacionalinis frontas“ su aštuoniais išrinktais deputatais neperžengė 15 vietų slenksčio, reikalingo sudaryti parlamentinę grupę. Tiesa prezidento rinkimuose E.Macronui pralaimėjusi partijos lyderė Marine Le Pen buvo išrinkta į parlamentą.

„Scanpix“/AP nuotr./Marine Le Pen pripažino pralaimėjimą
„Scanpix“/AP nuotr./Marine Le Pen pripažino pralaimėjimą

Dauguma: mažesnė, nei manyta

Prancūzijos prezidento partija ir jos sąjungininkė negavo tokios daugumos, kokios buvo tikėtasi: apklausos po birželio 11 dieną vykusio pirmojo rinkimų turo REM Nacionalinėje Asamblėjoje prognozavo 400–460 mandatų.

Vis dėlto E.Macrono vadovaujama vos praėjusiais metais susikūrusi „Respublika, pirmyn“ turės pakankamai mandatų (308) tam, kad nepriklausytų nuo sąjungininko centristinio Demokratų judėjimo paramos.

E.Macrono vadovaujama vos praėjusiais metais susikūrusi „Respublika, pirmyn!“ su 308 mandatais nepriklausys nuo sąjungininko centristinio Demokratų judėjimo paramos.

REM taip pat nebūtina respublikonų parama. Tiesa, du šios partijos nariai jau dirba E.Macrono vyriausybėje: Edouard'as Philippe'as užima premjero, o Bruno Le Maire'as – ekonomikos ministro postą.

Vis dėlto absoliuti dauguma nereiškia, kad E.Macronas pakeis savo ankstesnę strategiją išplėsti ir įtvirtinti politinę paramą. Nors REM lyderis prezidento rinkimuose nugalėjo sulaukęs 66 proc. rinkėjų balsų, akivaizdu, kad opozicija priešinsis jo liberalioms idėjoms ir radikalioms reformoms.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Edouard'as Philippe'as
AFP/„Scanpix“ nuotr./Edouard'as Philippe'as

Iššūkį metė nebalsavusieji

Rinkimuose savo balsus atidavė vos 45 proc. rinkėjų. Tai – mažiausias aktyvumas Penktosios Prancūzijos respublikos, įkurtos 1958-aisiais, istorijoje.

Rinkėjų abejingumą galima bandyti paaiškinti keletu priežasčių: galbūt prancūzai pavargo nuo metus trukusių rinkimų kampanijų, o galbūt kairiųjų ir konservatorių rinkėjai nusivylė pastarosiomis E.Macrono pergalėmis. Spėjama, kad nuo ėjimo prie balsadėžių Prancūzijos piliečius galėjo sustabdyti net geras oras.

Vis dėlto akivaizdu viena – daugybė rinkėjų yra abejingi E.Macrono pastangoms pakeisti Prancūzijos politinę sistemą.

Šie rinkėjai – mažiau išsilavinę, nekvalifikuotus darbus dirbantys ir nedideles pajamas gaunantys prancūzai.

Nors tai ir nesutrukdys parlamente priimti įstatymus, padėsiančius įgyvendinti reformas, bandydama radikaliai reformuoti Prancūzijos ekonomiką, REM gali prarasti populiarumą.

E.Macronui teks nelengva užduotis įtikinti tuos prancūzus, kurie liko abejingi jo asmenybei ir idėjoms.

Remiantis sociologiniais duomenimis, šie rinkėjai – mažiau išsilavinę, nekvalifikuotus darbus dirbantys ir nedideles pajamas gaunantys prancūzai.

Pastarieji arba susilaikė, arba rinkosi kraštutinius dešiniuosius bei kairiuosius.

Socialistų pralaimėjimas

Socialistų partijai, gavusiai 29 vietas, pasisekė geriau, nei buvo tikėtasi praeitą savaitę. Vis dėlto partijos lyderis Jeanas-Christophe'as Cambadelis pavadino rinkimų rezultatus „žlugimu“ ir dar sekmadienio naktį atsistatydino. J.-C.Cambadelis socialistams vadovavo 25 metus.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Jeanas-Christophe'as Cambadelis
„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Jeanas-Christophe'as Cambadelis

J.L.Melenchono partija „Nepalaužtoji Prancūzija“ galės sudaryti parlamentinę grupę tuo atveju, jei prie jos prisijungs parlamentarai iš Komunistų partijos.

Taip sąjungininkės galės daryti įtaką jei ne parlamente, tai bent viešuosiuose debatuose.

Nepatyręs parlamentas

E.Macronui pavyko radikaliai pertvarkyti Prancūzijos politinį personalą, tačiau dabar prezidentas susidurs su iššūkiu bandydamas jį suvaldyti.

Vidutinis naujojo parlamento narių amžius siekia 47 metus. Vadinasi, šiemet Nacionalinės Asamblėjos koridoriais vaikščios vidutiniškai net 10 metų jaunesni parlamentarai.

Be to, maždaug pusė REM kandidatų – moterys, todėl parlamente pasikeis ir lyčių pusiausvyra. Šią savaitę E.Macronas turės paskirti Nacionalinės Asamblėjos prezidentą, ir, kaip užsiminė partijos lyderis, šios pareigos greičiausiai atiteks moteriai.

Dar niekada Nacionalinėje Asamblėjoje nebuvo tiek daug nepatyrusių parlamentarų vienu metu, todėl naujoji vyriausybė susidurs su precedento neturinčiu iššūkiu.

Dar niekada Nacionalinėje Asamblėjoje nebuvo tiek daug nepatyrusių parlamentarų vienu metu, todėl naujoji vyriausybė susidurs su precedento neturinčiu iššūkiu.

Šie vyrai ir moterys turės labai greitai perprasti naująsias pareigas ir pakankamai gerai suvokti įstatymų leidybos procesus.

Tam, kad suvaldytų galimai neorganizuotą daugumą, E.Macronas turės pasikliauti saujele parlamentarų, dirbusių praeitos kadencijos Nacionalinėje Asamblėjoje. Jų bendradarbiavimas – ypač svarbus, kadangi prezidentas dar šią vasarą nori įgyvendinti prancūzų prieštaringai vertinamas darbo rinkos reformas.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min