„Kai prasidėjo pertvarka ir santykiai su Jungtinėmis Valstijomis pradėjo gerėti, amerikiečiai pripažino, kad jie tyčia skleidė gandus, kad KGB ir bulgarai norėjo nužudyti popiežių. Iš tiesų nei KGB, nei bulgarų žvalgyba su tuo nebuvo susijusi. Tai buvo JAV provokacija“, – agentūrai sakė A.Liubimovas, komentuodamas „Times“ straipsnį, kad už pasikėsinimą į popiežių Joną Paulių II nuteistas ir paleistas iš kalėjimo 52–ejų metų turkas Mehmetas Ali Agca gali atskleisti, ar nužudyti pontifiką liepė KGB.
Buvęs ultradešiniųjų grupuotės „Pilkieji vilkai“ narys M.A.Agca buvo paleistas pirmadienį iš kalėjimo, nelaisvėje išbuvęs beveik 30 metų. Praėjusią savaitę jis pareiškė, kad išėjęs į laisvę jis atsakys į „visus klausimus“, susijusius su mėginimu nužudyti Joną Paulių II.
M.A.Agca anksčiau ne kartą keitė savo parodymus, tai tvirtindamas, kad veikė vienas, tai kaltindamas bulgarų specialiųjų tarnybų agentus, kurie suorganizavo pasikėsinimą Maskvos nurodymu.
Italijos teisėtvarkos organai, tyrę pasikėsinimą į pontifiką, ir toliau mano, kad už pasikėsinimo slepiasi sovietų valdžia, nuogąstavusi, kad antikomunistinis sukilimas Jono Pauliaus II tėvynėje Lenkijoje, gali baigtis visos socialistinės sistemos žlugimu, pažymi „Times“.
M.A.Agca už pasikėsinimą į popiežių Italijos teismas nuteisė 19 metų kalėjimo, tačiau 2000 metais jam suteikė malonę ir išdavė jį Turkijai. Ten jis buvo nuteistas dėl turkų žurnalisto nužudymo 1979 metais, dviejų ginkluotų plėšimų ir pabėgimo iš kalėjimo.
Šiuo metu M.A.Agca ketinama pristatyti į jo gimtojo Malatijos miesto karinį komisariatą, kur jį turėtų apžiūrėti gydytojai ir patvirtinti, kad jis netinkamas atlikti privalomąją karinę tarnybą. Pagal Turkijos įstatymus jis karo prievolininku laikomas iki 60 metų.
Laikraštis „20 minutes“ primena, kad anksčiau M.A.Agca pranešė, kad už televizijos interviu jam pažadėti 2 mln. dolerių, jis taip pat numatęs už 5 mln. dolerių išleisti dvi knygas, tarp kurių – jo autobiografija. M.A.Agca pareiškė, kad meniniu ir dokumentiniu televizijos filmu „labai domisi“ daug šalių, tokios kaip Japonija ar Kanada. M.A.Agca taip pat pranešė, kad kartu su amerikiečių rašytoju Danu Brownu ketina parašyti knygą „Vatikano kodas“, o paskui pagal ją sukurti meninį filmą.
