Su Putinu iki mirties: kodėl jis neleidžia pasitraukti jį supantiems sovietmečio veteranams

Pasak jo, nesaugumo ir paranojos kaustomame Kremliuje šis įsakas atskleidė tai, kas gali tapti viena rimčiausių senstančio diktatoriaus silpnybių.

Įsaku Rusijos Tyrimų komiteto vadovui Aleksandrui Bastrykinui leista dar metus eiti pareigas. Jam, kaip ir V.Putinui, yra 73-eji. A.Bastrykinas priklauso senstančių bendražygių ratui, kuriuo save apsupo Kremliaus šeimininkas, taip atsiribodamas nuo naujų požiūrių ir jaunesnių pareigūnų, geriau suprantančių šiuolaikinį pasaulį.

Pagal Rusijos įstatymus valstybės pareigūnai sulaukę 70 metų privalo išeiti į pensiją. Norint, kad šio amžiaus sulaukęs pareigūnas toliau eitų pareigas, kasmet būtinas specialus prezidento įsakas.

„Scanpix“ nuotr./Aleksandras Bastrykinas

Straipsnio autorius pažymi, kad pastaruoju metu V.Putinui tokius įsakus tenka leisti dažnai, nes jis laikosi įsikibęs senstančio „silovikų“ rato – politiškai įtakingų saugumo struktūrų pareigūnų, kurių lojalumas jam svarbesnis už jų sveikatą ar net kompetenciją.

„Tyrimų komitetas – viena labiausiai baimę keliančių institucijų dabartinėje Rusijoje. Jis tiria daugybę bylų, kurios baigiasi V.Putino kritikų įkalinimu ir bauginimu“, - rašoma straipsnyje.

Todėl V.Putinui itin svarbu, kad šiai institucijai vadovautų žmogus, kuriuo jis pasitiki. A.Bastrykinas buvo jo bendrakursis Leningrado valstybiniame universitete praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje ir žino, kad aukštas pareigas užima dėl prezidento palankumo. Todėl jis padarys viską, kad šio palankumo neprarastų.

M.Galeotti pažymi, kad kitai pagrindinei vidaus saugumo tarnybai, kuria remiasi V.Putinas, – Federalinei saugumo tarnybai (FSB) – vadovauja 74 metų Aleksandras Bortnikovas.

Turimais duomenimis, A.Bortnikovas ne tik senyvo amžiaus, bet ir serga. Dėl to jam dažnai tenka posėdžiuose dalyvauti nuotoliniu būdu, be to, jis negali visą darbo savaitę dirbti FSB būstinėje Maskvos centre.

Pranešama, kad jis prašė leisti išeiti į pensiją, tačiau V.Putinas su tuo nesutinka.

IMAGO/„Scanpix“/Vladimiras Putinas

Kitų jėgos struktūrų vadovai taip pat nėra jauni. Užsienio žvalgybos tarnybos vadovui Sergejui Naryškinui – 71 metai. Žinoma, kad jis tikisi vietos Federacijos Taryboje, kuri leistų patogiai iš dalies pasitraukti iš aktyvios veiklos.

„Nacionalinės gvardijos vadui Viktorui Zolotovui – 72-eji. Generalinio štabo viršininkui ir brutalaus Putino karo Ukrainoje architektui generolui Valerijui Gerasimovui – 70 metų; tikėtina, kad jis liks poste iki kampanijos pabaigos. Užsienio reikalų ministrui Sergejui Lavrovui, kuris taip pat jau daugelį metų prašo leidimo išeiti į pensiją, – 76-eri“, – pridūrė straipsnio autorius.

Istoriko teigimu, tai atspindi V.Putino nepasitikėjimą. Per 26 tiesioginio ar netiesioginio Rusijos valdymo metus jis vis labiau tolo ne tik nuo savo šalies gyventojų, bet ir nuo elito.

„Jis iš tiesų nepažįsta jaunesnės pareigūnų kartos, išskyrus savo asmeninius padėjėjus ir apsaugininkus, todėl nebūtinai ja pasitiki“, – mano M.Galeotti.

V.Putinas mėgino kai kuriems iš jų suteikti politinių pareigų, tačiau tik Aleksejui Diuminui pavyko iš „gyvojo skydo“ tapti politiku.

Vis dėlto V.Putinas, regis, nusprendė, kad negali be jo apsieiti. Nors A.Diuminas buvo gynybos ministro pavaduotojas, o vėliau – Tulos srities gubernatorius, dabar jis vėl dirba Kremliuje prezidento padėjėju.

Rusijos kariuomenės vadas Valerijus Gerasimovas / Grigory Sysoyev / AP

Užkulisiuose savo eilės nekantriai laukia gabūs galimi įpėdiniai. 64 metų A.Bortnikovo pavaduotojas generolas Sergejus Koroliovas apibūdinamas kaip negailestingas, gabus ir ambicingas.

Tačiau V.Putinas A.Bortnikovą pažįsta dar nuo bendros tarnybos KGB praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje, o S.Koroliovo nepažįsta. Be to, šis turi įtakingų priešininkų. Todėl V.Putinas jau ne vienus metus atidėlioja vadovų kaitą, kuri buvo numatyta dar 2022 metais.

V.Gerasimovas taip pat plačiai kritikuojamas dėl netinkamo vadovavimo karui. Pagrindiniu pretendentu jį pakeisti šiuo metu laikomas Sausumos pajėgų vadas generolas pulkininkas Andrejus Mordvičevas.

„Griežtas, kompetentingas ir karių gerbiamas vos 50 metų Mordvičevas ne tik gavo Rusijos Federacijos didvyrio vardą, bet ir buvo apdovanotas ordinu „Už karinius nuopelnus“ – tipišku „kovos generolo“ įvertinimu“, – rašo M.Galeotti.

Istoriko nuomone, laikydamasis įsikibęs senstančių bendražygių ir bijodamas perduoti valdžią jaunesnei nepažįstamų saugumo pareigūnų kartai, V.Putinas paradoksaliai didina įtampą.

Šešiasdešimtmečiai, bijodami prarasti galimybę pasiekti valdžios viršūnę, ima jausti jam priešiškumą, o patys tuo metu stengiasi slopinti žemiau jų esančių ambicingų penkiasdešimtmečių siekius.

Sergejus Naryškinas / DANIEL MIHAILESCU / AFP

„Tai taip pat reiškia, kad Putinas apsupo save kitais sovietmečio veteranais – žmonėmis, kurių patarimai atkartoja jo išankstines nuostatas, o patirtis vis labiau neatitinka laikmečio. Tai žmonės, persiėmę imperinėmis nuostatomis, kurių šaknys siekia Šaltojo karo laikus, kai Maskva buvo pasaulinės supervalstybės sostinė“, – pažymėjo istorikas.

Palyginimui, 48 metų Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio komandoje dirba 39 metų gynybos ministras, 43 metų kariuomenės vadas, 52 metų saugumo tarnybos vadovas ir 51 metų užsienio reikalų ministras.

„Sparčių geopolitinių pokyčių, dronų ir kibernetinio karo laikais, kai interneto memai ir trumpos skambios frazės gali būti tokie pat paveikūs kaip tradicinė diplomatija, Putino pasiryžimas laikytis įsikibus septyniasdešimtmečių „silovikų“ gali tapti viena didžiausių jo silpnybių“, – mano M.Galeotti.