Dabar populiaru
Publikuota: 2018 kovo 4d. 08:00

Sudarytas vidutinio europiečio portretas: kuo išsiskiria lietuviai?

Trispalvė
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Trispalvė

Įvairius europiečių gyvenimo kokybės duomenis nuolat fiksuojanti „Eurostat“ paskelbė Europos moterų ir vyrų statistinį gyvenimo portretą. Jame fiksuojami ne tik įvairūs gyvenimo etapai, bet ir jo kokybė – laisvalaikio, apsipirkinėjimo, naudojimosi internetu bruožai.

Tyrime išskiriami trys pagrindiniai skyriai, susiję su gyvenimo trukme ir įvairiais jo etapais, su mokslu, darbu ir uždarbiu bei laisvalaikiu ir pomėgiais.

Bendroji Europos Sąjungos statistika rodo, kad į mokyklą tiek europiečiai berniukai, tiek mergaitės pradeda eiti šešerių metų. Pirmąją darbovietę vyrai susiranda sulaukę 23, moterys – 22 metų. Moterys europietės anksčiau palieka tėvų namus. Vidutinė europietė iš gimdytojų namų išsikrausto būdama 25,1 metų, o vyrai tai padaro tik būdami 27,1.

Kintančias tradicijas pabrėžia ir pirmojo vaiko susilaukimo statistika. Europietės pirmojo vaiko susilaukia būdamos vidutiniškai 28,9 metų.

Tiesa, moterys europietės anksčiau išeina į pensiją. Tai jos padaro būdamos 58,8 metų, o vyrams tenka darbuotis iki 59,4.

Didžiausias vyrų ir moterų europiečių skirtumas pasirodo pažvelgus į vidutinės gyvenimo trukmės statistiką. Vidutinė europietė gyvena iki 83,3, o vyrai sulaukia 77,9 metų. Ši statistika dar labiau kinta žvelgiant į Vakarų Europos ir kitų ES valstybių skirtumus.

Lietuvės moters portretas – vieniša mama ar senolė

Vidutiniškai Europoje moterų yra 5 procentais daugiau nei vyrų. Bet šie skaičiai gerokai išsikreipia, kai pažvelgiame į Lietuvos ir Latvijos duomenis. Latvijoje 100 vyrų tenka 117,7 moterų, Lietuvoje – 117,2.

Su žema vidutine vyrų gyvenimo trukme, jų gyvenimo būdu susiję ir kiti duomenys, demonstruojantys, kad moterims lietuvėms itin dažnai tenka vienišų mamų ar senolių vaidmuo. Lietuva itin išsiskiria vienišų moterų, auginančių vaikus, statistikoje. 17 proc. lietuvių nuo 25 iki 49 metų, „Eurostat“ 2016 metų duomenimis, gyvena vienos su vaiku.

Lietuva itin išsiskiria vienišų moterų, auginančių vaikus, statistikoje. 17 proc. lietuvių nuo 25 iki 49 metų, „Eurostat“ 2016 metų duomenimis, gyvena vienos su vaiku.

Panašus vienišų moterų portretas matomas ir pažvelgus į vienišų senolių statistiką. 46,3 proc. moterų, kurioms daugiau kaip 65 m., gyvena vienišos, kai tokių pagyvenusių vyrų yra tik 23,5 proc. Lietuva šioje statistikoje gali lygintis tik su Vengrija, kurioje vienišų pagyvenusių moterų proporcijos yra panašios.

Švedija, Danija bei Suomija išsiskiria statistikoje, kurioje surašyti vieni gyvenantys jaunuoliai nuo 15 iki 24 metų. Šiose valstybėse kas trečias ar kas ketvirtas jaunas žmogus jau gyvena vienas. Švedija išsiskiria ir vienišų tėčių statistikoje. 4,9 proc. švedų vyrų nuo 25 iki 49 metų gyvena vieni su savo atžala ar atžalomis.

Šios Šiaurės valstybės pasižymi ir vienišų gyvenančių asmenų skaičiumi. Švedijoje net 37,4 proc. vidutinio amžiaus vyrų gyvena vieni.

Lietuviai itin prastai vertina savo sveikatą ir miršta dėl širdies ligų

„Eurostat“ duomenys parodė ir vidutinio europiečio savo sveikatos vertinimą, kuriame lietuviai itin išsiskyrė pesimistiniu požiūriu. Jei vidutinis metų europietis savo sveikatos būklę vertino gerai ar labai gerai, tai lietuviai šiose grafose buvo vieni skeptiškiausių. Jei amžiaus grupėje nuo 16 iki 44 metų už lietuvius prasčiau jautėsi latviai ir portugalai, tai vidutinio ir vyresnio amžiaus kategorijose lietuviai savo sveikatą įvertino blogiausiai.

Maždaug du trečdaliai 45–64 metų europiečių savo sveikatą įvertino teigiamai, o Lietuvoje taip vertino tik 34,9 proc. vyrų ir tik 27,2 proc. moterų.

ES gyventojų pasitenkinimas savo sveikatos būkle
ES gyventojų pasitenkinimas savo sveikatos būkle

Pagyvenusių asmenų (daugiau kaip 65-erių ir vyresnių) statistikoje lietuviai dar labiau atsiliko nuo likusių europiečių. Europoje savo sveikatą teigiamai vertino 34,9 proc. pagyvenusių moterų ir 41,4 proc. vyrų, o Lietuvoje – tik 4,9 proc. moterų ir 7,7 proc. vyrų.

Lietuvių nepasitenkinimą savo sveikatos būkle pateisina statistika, kurioje fiksuojamos dažniausios europiečių mirties priežastys. Lietuviai vyrai lyderiauja Europoje pagal mirčių dėl širdies ligų statistiką. Iš 100 000 lietuvių net 747,5 vidutiniškai miršta dėl širdies ligų. Pagal šią niūrią statistiką tarp europiečių lyderiauja ir Lietuvos moterys. Tiesa, jų skaičiai kiek geresni. 100 000 lietuvių moterų tenka 462,6 mirtys dėl širdies ligų.

Lietuviai vyrai dažnai miršta ir dėl vėžio. 100 000 vyrų tenka 441,4 mirtys būtent dėl šios priežasties. Geriausia sveikata ES pasižymi olandai, prancūzai, belgai ir dauguma kitų Vakarų bei Šiaurės Europos valstybių gyventojų.

Tiesa, nepaisant šios niūrios statistikos ir jos demonstruojamos rizikos, lietuviai pakankamai gerai vertina savo gyvenimą. Dešimtbalėje skalėje, kurioje vertinamas pasitenkinimas gyvenimu, lietuviai vyrai surinko 6,8, o moterys 6,7 balo.

Geriausiai savo gyvenimą vertina suomiai ir švedai vyrai (8,0 balų) bei suomės, danės (8,1 balo) ir švedės (8,0 balo) moterys.

ES gyventojų pasitenkinimas savo gyvenimu
ES gyventojų pasitenkinimas savo gyvenimu

Baltijos valstybės išsiskiria moterimis, siekiančiomis aukštojo mokslo

Kur kas šviesesnį vaizdinį Lietuvos atžvilgiu leidžia susikurti „Eurostat“ duomenys, rodantys išsilavinimo statistiką. Lietuviai yra vieni iš lyderių pagal aukštojo mokslo studentų skaičių. Ypač išsiskiria lietuvės moterys, kurių net 47 proc. turi aukštojo mokslo diplomą. Jas pagal šiuos skaičius lenkia tik suomės, estės, švedės ir airės.

Lietuviai yra vieni iš lyderių pagal aukštojo mokslo studentų skaičių. Ypač išsiskiria lietuvės moterys, kurių net 47 proc. turi aukštojo mokslo diplomą.

Pagal šiuos duomenis lietuvės gerokai lenkia ir vyrus, kurių aukštojo mokslo diplomą turi 31,7 proc.

Lietuva išsiskiria ir pagal statistiką, kurioje fiksuojami tik pagrindinę mokyklą baigę europiečiai. Čia lietuvių vyrų yra tik 6,8, o moterų tik 4 proc.

Mažiausiai aukštąjį mokslą baigusių asmenų yra Rumunijoje, Italijoje ir Maltoje. Aukštesniojo mokslo ir profesinio išsilavinimo statistikoje lyderiauja Čekija, Slovakija ir Vokietija, o tik pagrindinės mokyklos išsilavinimą turinčių gyventojų daugiausia Maltoje, Portugalijoje ir Ispanijoje.

Europietės moterys dažnai dirba ne visu etatu, tačiau sunkiau suranda darbą

Su darbu susijusią statistiką fiksavę „Eurostat“ ekspertai pastebėjo tendenciją, kad vis daugiau europiečių moterų renkasi darbą ne visu etatu. Net 77 proc. olandžių, 47 proc. austrių ir 46 proc. vokiečių rinkosi tokios formos darbą.

Iš viso Europoje visu etatu dirba 31,9 proc. europiečių moterų ir 8,8 proc. vyrų. Lietuvoje ir kitose Baltijos valstybėse šie skaičiai kur kas mažesni. Labiausiai prie kintančios darbo rinkos prisitaikę estai, o Lietuvoje vis dar gerokai labiau įprastas darbas visu etatu.

Latvija, Prancūzija ir Lietuva iš kitų ES valstybių išsiskiria tuo, kad jose darbą sunkiau susiranda vyrai. Didžiausias moterų nedarbas – Graikijoje, Ispanijoje, Kroatijoje ir Kipre.

Tiesa, moterys vis dar nėra proporcingai reprezentuojamos vadovaujančiuose postuose. ES vienai moteriai vadovei tenka du vyrai.

Pagal moterų vadovių statistiką išsiskiria kaimynai latviai. Latvijoje vadovaujančius postus įmonėse, kuriose dešimt ar daugiau darbuotojų, užima 47 proc. moterų. Lietuvą taip pat galima priskirti prie didesnę lyčių lygybę demonstruojančių valstybių. 39 proc. vadovaujančių postų užima lietuvės moterys.

Mažiausiai proporcingas moterų vadovų skaičius užfiksuotas Liuksemburge – 18 proc. Tiesa, Liuksemburge mažiausiai skiriasi moterų ir vyrų atlyginimai. Vidutinė Liuksemburgo gyventoja gauna 5,5 proc. mažesnį atlygį nei vyras. Didžiausias vyrų ir moterų algų atotrūkis Estijoje (26,9 proc.) ir Čekijoje (22,5 proc.).

Lietuva šioje atlyginimų skirtumo statistikoje atrodo pakankamai neblogai. Vidutinė lietuvė moteris, palyginti su vyrų uždarbiu, gauna daugiau norvegė, danė ar prancūzė. Visgi skirtumas tarp moters ir vyro gaunamo atlygio Lietuvoje vis dar siekia 14,2 proc.

Daugiausia ES uždirbti gali tikėtis aukščiausio lygio vadybininkai. Tiesa, būtent šioje srityje didžiausias ir vyrų bei moterų atlygio skirtumas. Vyras vadovas gali tikėtis vidutinio 32 eurų už valandą atlyginimo, o moteris – tik 23. Mažiausią valandinį atlygį gauna europiečiai, dirbantys paslaugų sektoriuje, pardavimuose.

Lietuvoje vadovų valandinis atlygis panašus į ekonomiškai stipriausių ES valstybių paslaugų sektoriaus darbuotojų. Vadovas vyras gali tikėtis 7,67 eurų per valandą, o moteris – 6,23. Paprasčiausius darbus dirbančio lietuvio vyro atlygis vidutiniškai siekia 2,39, o moters 2,11 eurų per valandą.

Daugiausia geria britai, lietuvės moterys – tarp blaiviausiųjų

Vartojimo ir laisvalaikio statistika, pateikiama „Eurostat“, verčia gerokai suabejoti teiginiais, kad lietuviai išsiskiria kaip itin dažnai alkoholį vartojanti tauta. Šioje skiltyje ryškiai lyderiauja britai vyrai ir moterys bei airiai.

Kas antras britas bent kartą per savaitę išgeria alkoholinių gėrimų. Kartą per savaitę išgeria 23,7 proc. lietuvių vyrų ir tik 5,3 proc. moterų. Reikėtų pabrėžti, kad šioje statistikoje atsispindi ne išgeriamas tūris, o vartojimo dažnumas.

ES nuolatinių rūkalių skaičius siekia 23,8 proc. vyrų ir 15,8 proc. moterų gretose, o lietuvių vyrų procentas siekia 36. Lietuvius lenkia tik bulgarai, latviai ir Kipro gyventojai.

Tiesa, lietuviai vyrai pasižymi kasdien rūkančiųjų statistikoje. ES nuolatinių rūkalių skaičius siekia 23,8 proc. vyrų ir 15,8 proc. moterų gretose, o lietuvių vyrų procentas siekia 36. Lietuvius lenkia tik bulgarai, latviai ir Kipro gyventojai.

Lietuviai atsilieka nuo ES vidurkio pagal vaisių ir daržovių vartojimą bei aktyvią fizinę veiklą. Tai atsispindi ir kūno masės indeksą ES šalyse demonstruojanti statistika. 55,3 proc. vyrų ir 51,5 proc. moterų kūno masės indeksas yra didesnis, nei rekomenduojama. Didžiausią kūno masės indekso vidurkį turinčios moterys gyvena Maltoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Jungtinėje Karalystėje, vyrai – Maltoje, Kroatijoje ir Graikijoje.

Lietuviai naujienų ieško interneto portaluose

Europietės moterys savo laisvalaikį dažniau nei vyrai leidžia skaitydamos, eidamos į koncertus ar kitus kultūrinius renginius. Vyrai dažniau lankosi sporto varžybose.

Daugiausia laiko su draugais praleidžia danai, lenkai ir čekai, mažiausiai draugams laiko skiria Kipro, Graikijos ir Portugalijos gyventojai. Danai, švedai ir olandai dažniau nei kiti europiečiai lankosi kine, o suomiai, lietuviai ir švedai eina į koncertus ir kitus gyvus renginius.

Lietuviai vyrai yra vieni iš lyderiaujančių pagal sporto renginių lankymą. Mažiausiai sporto renginiuose lankosi bulgarės ir rumunės moterys.

Laisvalaikį su knyga leidžia 47 proc. lietuvių moterų, teigiančių, kad per metus perskaito po penkias ar daugiau knygų. Knygai laisvalaikį skiria tik 27 proc. lietuvių vyrų. Daugiausia Europoje skaito danės, švedės ir olandės, o mažiausiai – portugalės ir portugalai.

Apie 80 proc. europiečių naudojosi internetu nuolat. Vyrai europiečiai dažniau internete ieškojo informacijos ir skaitė naujienas. Socialiniais tinklais naudojasi panašus skaičius europiečių. Jų gretose išsiskiria tik mažiau laiko feisbuke ar instagrame praleidžiantys prancūzai ir slovėnai.

Internetine bankininkyste mažiausiai naudojamasi Rumunijoje ir Bulgarijoje, o naujos darbo vietos internete dažniausiai dairosi danai.

Lietuviai išsiskiria kitų europiečių gretose tuo, kad daugiausia informacijos gauna iš internetinių portalų. Juose informacijos ir naujienų ieškojo 93 proc. lietuvių. Panašius informacijos šaltinius renkasi ir kroatai bei estai. Mažiausiai internetinę žiniasklaidą naudoja airiai, prancūzai ir italai.

Vyrai vis dar menkai prisideda prie namų ruošos ir vaikų auklėjimo

Apsipirkinėti internete lietuviai vis dar nėra linkę tiek, kiek tai daro kiti europiečiai. Mažiausiai lietuviai internete pirko muzikos ir vaizdo produkcijos bei kelionių ir apgyvendinimo paslaugų užsienyje.

Drabužių internete dažniausiai ieško belgės ir rumunės, o elektroninę techniką perka britai ir olandai.

Namų ruoša ir valgio gaminimu kasdien užsiima 79 proc. lietuvių moterų ir tik 29 proc. vyrų.

Namų ruošos ir rūpinimosi vaikais statistikoje vis dar matoma, kad didžiausia našta europiečių šeimoje tenka moterims. Daugiausia namų ruošos darbų, palyginti su vyrais, joms tenka Graikijoje ir Maltoje, mažiausiai – Švedijoje ir Slovėnijoje.

Lietuvoje vaikų auklėjimui laiko skiria tiek moterų, kiek rodo ES vidurkis (92 proc.), tačiau mažiau vyrų. Namų ruoša ir valgio gaminimu kasdien užsiima 79 proc. lietuvių moterų ir tik 29 proc. vyrų.

Mažiau už lietuvius į namų ruošos darbus įsitraukia vengrai, slovakai, kroatai, čekai, bulgarai, graikai, italai ir portugalai. Daugiausia laiko virtuvėje praleisti tenka airėms, suomėms, britėms ir graikėms.

Apibendrinant lietuvių atspindžius vidutinio europiečio statistiniame portrete galima teigti, kad Lietuvoje vis dar menkai dėmesio skiriama sveikatos būklei, vis dar smarkiai atsiliekama ekonominės gerovės ir lygiateisiškumo lygmenyje. Kelti nerimą turėtų drastiški vyrų ir moterų vidutinės gyvenimo trukmės skirtumai bei dėl jų atsirandanti papildoma našta ir atsakomybė.

Lietuvių privalumai pasirodo aukštojo mokslo prieinamumo ir aktyvaus interneto, socialinių tinklų naudojimosi, dalyvavimo kultūrinėje veikloje sferose.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

24sek

Kai kurių žaidėjų pasigedęs Šaras kelia „Žalgiriui“ esminį klausimą

Aktualu

Teisingumo ministras: peilis prieš Alytaus pataisos namų prižiūrėtoją nebuvo panaudotas

24sek

Prakeiksmas namuose tęsiasi: „Žalgiris“ po pratęsimo krito prieš „Barcelona“

Sportas

Renesansas – olandai parbloškė pasaulio čempionę ir išmetė Vokietiją

Aktualu

Nevyriausybininkai: Seime slapčia gimė planas sumažinti paramą

Aktualu

Padovanoti filmui sukurtą laivą Vilniaus administracijos direktorius pasiūlė per anksti

Gyvenimas

Alkoholikas Povilas: „Gimus sūnui, švenčiau tris paras“

Vardai

Stanislavas Stavickis-Stano: „Aš sergu vėžiu, bet pasveiksiu“

24sek

Eurolyga: Maskvos CSKA Kauno „Žalgirį“ pasitiks nenugalėta

Pasaulis kišenėje

Lietuvio kelionė Tibete: patekimas į uždraustus vienuolynus ir 5 tūkst. m aukštis

Vardai

Kodėl kai kurios Holivudo žvaigždės nusprendė atsisakyti santuokos?

Kultūra

O koks tu, kai nevaidini? Liubomiras Laucevičius

Vardai

Po skyrybų dramos Sigitas Martinavičius Balyje vedė Editą Rupeikaitę: nuotaka švenčia ne tik vestuves

15min tema Aktualu

Ir lietuviams aktualūs „Brexit“ scenarijai: mūsų diplomatų uraganas Londone nestebina

15min iš Ploješčio Interviu Sportas

Prieš dvikovą Rumunijoje E.Jankauskas: „Šiame lygyje reikia būti tvirtesniems“

Vardai

Mauricijuje medų kopinėję Skaisgiriai liko sužavėti rojų primenančių vaizdų, kurie – lyg atvirutės

Gyvenimas

Būdavo dienų, kai Kristina net nebijodavo mirti: žmonėms tai atrodo paprastas galvos skausmas

Deuce

Novakas Džokovičius Londone nenugalėtas – palaužė ir Mariną Čiličių

Aktualu

Vykstant kovai dėl „Brexit“ sutarties įtakingi ministrai išreiškė paramą Th.May

24sek

Karjeros vakaras, kuris „Žalgirio“ šokliui visai nerūpi: „Keista ir liūdna“

Naujienos

24sek

Kai kurių žaidėjų pasigedęs Šaras kelia „Žalgiriui“ esminį klausimą

Aktualu

Teisingumo ministras: peilis prieš Alytaus pataisos namų prižiūrėtoją nebuvo panaudotas

24sek

Prakeiksmas namuose tęsiasi: „Žalgiris“ po pratęsimo krito prieš „Barcelona“

Sportas

Renesansas – olandai parbloškė pasaulio čempionę ir išmetė Vokietiją

Aktualu

Nevyriausybininkai: Seime slapčia gimė planas sumažinti paramą

Aktualu

Padovanoti filmui sukurtą laivą Vilniaus administracijos direktorius pasiūlė per anksti

Gyvenimas

Alkoholikas Povilas: „Gimus sūnui, švenčiau tris paras“

Vardai

Stanislavas Stavickis-Stano: „Aš sergu vėžiu, bet pasveiksiu“

24sek

Eurolyga: Maskvos CSKA Kauno „Žalgirį“ pasitiks nenugalėta

Pasaulis kišenėje

Lietuvio kelionė Tibete: patekimas į uždraustus vienuolynus ir 5 tūkst. m aukštis

Vardai

Kodėl kai kurios Holivudo žvaigždės nusprendė atsisakyti santuokos?

Kultūra

O koks tu, kai nevaidini? Liubomiras Laucevičius

Vardai

Po skyrybų dramos Sigitas Martinavičius Balyje vedė Editą Rupeikaitę: nuotaka švenčia ne tik vestuves

15min tema Aktualu

Ir lietuviams aktualūs „Brexit“ scenarijai: mūsų diplomatų uraganas Londone nestebina

15min iš Ploješčio Interviu Sportas

Prieš dvikovą Rumunijoje E.Jankauskas: „Šiame lygyje reikia būti tvirtesniems“

Vardai

Mauricijuje medų kopinėję Skaisgiriai liko sužavėti rojų primenančių vaizdų, kurie – lyg atvirutės

Gyvenimas

Būdavo dienų, kai Kristina net nebijodavo mirti: žmonėms tai atrodo paprastas galvos skausmas

Deuce

Novakas Džokovičius Londone nenugalėtas – palaužė ir Mariną Čiličių

Aktualu

Vykstant kovai dėl „Brexit“ sutarties įtakingi ministrai išreiškė paramą Th.May

24sek

Karjeros vakaras, kuris „Žalgirio“ šokliui visai nerūpi: „Keista ir liūdna“

Vardai

Ypatingos

07:40
07:22

Gera keliauti kartu

Ko reikia šiuolaikiniam pirkėjui?

Sveikata

Būk nesustabdoma

Parašykite atsiliepimą apie 15min