Helsinkyje veikia 5 500 apsauginių slėptuvių tinklas, kuriose gali tilpti iki 900 tūkst. žmonių. Pačiame mieste gyvena apie 675 tūkst. gyventojų.
Suomija pradėjo plėtoti šią sistemą 1930-ųjų pabaigoje ir toliau ją plečia. Pagal įstatymą, statant naujus tam tikro dydžio pastatus, privaloma įrengti bombų slėptuvę.
„Slėptuvės statomos nepaprastųjų situacijų atvejams, bet vėliau išnuomojamos. Jos nuolat naudojamos – žinome, kad viskas veikia“, – pasakojo miesto gelbėjimo tarnybų departamento atstovas Jukka-Pekka Schröderusas.
Viena iš didžiausių slėptuvių Helsinkyje skirta 11 500 žmonių. Taikos metu šios patalpos naudojamos kaip baseinai, SPA centrai, automobilių stovėjimo aikštelės, sporto ir kultūros erdvės.
Kiekviena slėptuvė įrengta hermetiškomis, smūgiams atspariomis durimis, autonominiu elektros tiekimu, vandens tiekimo sistemomis, oro filtrais ir cheminės, biologinės bei radiacinės apsaugos priemonėmis.
Viename iš didžiausių kompleksų po Hakaniemi aikšte veikia vaikų žaidimų centras, sporto salės, automobilių stovėjimo aikštelė ir mini futbolo aikštelės. Prireikus 15 tūkst.kv.m ploto patalpa, esanti 20 metrų gylyje, gali būti greitai pertvarkyta į prieglobstį, talpinantį kelis tūkstančius žmonių.
Sistema reikalauja piliečių sąmoningumo. Pavyzdžiui, komplekse saugoma 2000 sulankstomų lovų, tačiau pilnas miegamųjų vietų komplektas nenumatytas, nes sistema skirta laikinam apgyvendinimui.
„Tai ne viešbutis. Tai saugi vieta. Mes organizuoti kaip povandeninis laivas: trečdalis žmonių ilsisi, trečdalis dirba, trečdalis rūpinasi prieglobsčio priežiūra“, – paaiškino J.-P. Schröderusas.
Maistą gyventojai turi kaupti patys. Suomijos valdžia rekomenduoja gyventojams namuose turėti specialų 72 valandų atsargų rinkinį. Jį sudaro maisto produktai, vaistai, žibintuvėlis ir baterijos.
Išvystytas slėptuvių tinklas yra Suomijos „Comprehensive Security“ („Visapusiškas saugumas“) sistemos dalis. Ji apima visuotinę vyrų karinę prievolę, reguliarius civilinės gynybos kursus įmonių vadovams ir pareigūnams, moterų mokymą, kaip elgtis sudėtingose situacijose, taip pat statybos sektoriaus įtraukimą į užduočių vykdymą krizės sąlygomis.
Po Rusijos ir Ukrainos karo pradžios susidomėjimas Suomijos modeliu išaugo. Remiantis „The Times“ duomenimis, Helsinkio patirtį nagrinėja Jungtinės Karalystės, Ukrainos, Persijos įlankos šalių ir Izraelio atstovai.
„Daugelis šalių prašo mūsų pasidalinti patirtimi. Esame pasirengę tai daryti, nors patys nuolat atnaujiname savo žinias, studijuodami Ukrainos, Šveicarijos ir Artimųjų Rytų patirtį“, – pažymėjo pašnekovas.
