Premjeras perspėjo, kad Rusija kelia „nuolatinę grėsmę“ Europos saugumui, ir paragino JAV prezidentą suteikti Ukrainai ginklų, kurių jai reikia apsiginti, ir atvesti Vladimirą Putiną prie derybų stalo.
P.Orpo komentarai pasirodė D.Trumpui paskelbus sankcijas Rusijos valstybinėms naftos bendrovėms – tai svarbiausias jo, kaip prezidento, žingsnis siekiant daryti spaudimą V.Putinui dėl karo Ukrainoje.
„Putinas tiki tik galia, – pabrėžė Suomijos ministras pirmininkas. – Jei norime sustabdyti karą, turime būti tokio pat lygio ar net stipresni“.
Nepavykus įtikinti V.Putino susitikti su D.Trumpu deryboms dėl ugnies nutraukimo, JAV, atrodo, netenka kantrybės su Kremliumi, pažymėjo „Politico“.
Trečiadienį JAV iždo departamentas paskelbė sankcijas didžiausioms Maskvos naftos bendrovėms „Rosneft“ ir „Lukoil“, motyvuodamas tuo, kad Rusijai „trūksta rimto įsipareigojimo taikos procesui“.
„Šiandien yra labai svarbi diena, kalbant apie tai, ką mes darome. Tai didžiulės sankcijos, – trečiadienį žurnalistams sakė D.Trumpas. – Tikimės, kad jos nebus taikomos ilgai. Tikimės, kad karas bus išspręstas“.
Tačiau Amerikos lyderis pridūrė, kad nenori leisti Ukrainai naudoti amerikietiškų raketų „Tomahawk“. Pasak D.Trumpo, norint išmokti šaudyti „labai sudėtingomis“ raketomis, reikia „metų intensyvaus mokymo“, o to laukti reikės per ilgai.
Pasak straipsnio, Suomija yra viena iš didžiausią įtaką Europos Sąjungoje turinčių šalių D.Trumpui po to, kai jos prezidentas Alexanderas Stubbas susibičiuliavo su Amerikos vadovu golfo aikštyne. Be to, suomiai vieni iš aršiausiai nusiteikusių Europoje saugumo klausimais, nes jie turi 1 300 km ilgio sieną su Rusija.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pastebėjo, kad V.Putinas parodė susidomėjimą taikos derybomis su D.Trumpu tik tada, kai šis prabilo apie galimą „Tomahawk“ raketų perdavimą Ukrainai – ir kai tik D.Trumpas nusprendė, kad to nedarys, Rusija atsitraukė.
„Labai tikiuosi, kad jie gali gauti pajėgumų, kurių jiems reikia, kad galėtų [atremti] smūgius į Rusiją ir apsiginti, – pažymėjo P.Orpo. – Mes žinome, kad tai yra Zelenskio ir Jungtinių Valstijų klausimas, ir aš tikrai tikiuosi, kad jie gali rasti sprendimą.“
„Tai ne tik „Tomahawk“ klausimas. Jei rasime sprendimą, kaip stipriai finansuoti Ukrainą ir rasti ilgalaikį sprendimą, naudojant įšaldytą turtą, tai bus toks stiprus signalas Putinui, kad jis supras, jog negali laimėti šio karo. Tai gali pakeisti žaidimo eigą“, – reziumavo Suomijos premjeras.
-
Medvedevas pasiuto dėl sankcijų Maskvai: „Trumpas žengia karo prieš Rusiją keliu“
-
Rusijos drono smūgis Ukrainoje pražudė ukrainiečių reporterę ir operatorių
-
Nuo metalo gerbėjos iki „Geležinės ledi“: ką žada pirmoji Japonijos moteris premjerė?
-
Ukraina: Rusija sugrąžino 1 tūkst. žmonių palaikus
-
Italijos teismas vėl svarsto Vokietijos prašymą išduoti „Nord Stream“ byloje kaltinamą ukrainietį
