Alexanderas Stubbas taip kalbėjo antradienį Helsinkyje vykusioje diskusijoje, kurioje daugiausia dėmesio buvo skiriama taikos Ukrainoje perspektyvoms ir neseniai Baltųjų rūmų paskelbtai nacionalinio saugumo strategijai.
Atsižvelgdamas į kintančią Donaldo Trumpo administracijos poziciją dėl Europos ir abejones dėl Vašingtono įsipareigojimų NATO ir Europos saugumui, A.Stubbas užsiminė, kad likti „pilkojoje zonoje“ už karinio aljanso ribų būtų nepageidautina, skelbia „TVP World“.
Vis mažiau suomių tiki, kad JAV ateitų į pagalbą
Jo pastabos nuskambėjo tuo metu, kai Suomijoje atlikta viešosios nuomonės apklausa parodė, kad gyventojų pasitikėjimas, jog JAV ateis į pagalbą šaliai konflikto atveju, sumažėjo iki 39 proc. 2023 m. rudenį, netrukus po to, kai Suomija įstojo į Aljansą, visuomenės pasitikėjimas bloku siekė 42 proc.
Tačiau antradienį analitinio centro Atlanto tarybos Suomijos skyriaus surengtame renginyje prezidentas A.Stubbas sakė, kad Jungtinės Valstijos išlieka saugumo garantas, ir pridūrė, kad naujoji saugumo strategija, kuri reiškia pasitraukimą iš Europos ir susitelkimą į Amerikos rūpesčius, atspindi D.Trumpo politiką „Amerika pirmiausia“.
Kalbėdamas apie karo Ukrainoje pabaigos perspektyvas, A.Stubbas sakė, kad taika dabar yra „arčiau nei bet kada anksčiau“, nors pripažino, kad kai kuriuos sudėtingiausius klausimus dar reikia išspręsti.
Kaip pagrindinius iš jų jis išskyrė Ukrainos teritorines nuolaidas ir saugumo garantijų klausimą, kad būtų užkirstas kelias Rusijos agresijai ateityje.
A.Stubbas kalbėjo, kad Suomija yra viena iš šalių, siūlančių dalyvauti pokario saugumo priemonėse Ukrainai, tačiau oficialių garantijų nesuteiks.
Norvegijos finansų ministras ir buvęs NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas renginyje tikino, kad Rusija „išlieka kaimynė“, ir paragino Europą palaikyti dialogą su Maskva siekiant užbaigti karą.
Jis taip pat sakė, kad ginklų kontrolė bus tolesnių diskusijų su Maskva tema.
