Pagal konstitucijoje nustatytą tvarką, prezidentas, pragmatiškas proeuropietiškų pažiūrų konservatorius, kuriam gebėjimas laviruoti santykiuose su Maskva ir Vakarais padėjo būti perrinktam antrai šešerių metų kadencijai, parlamente prisiekė dviem valstybinėmis kalbomis: suomių ir švedų.
Tada jis pasakė neilgą kalbą, kurioje išdėstė pagrindinius būsimo darbo prioritetus. Kalbėdamas apie užsienio ir saugumo politiką jis pažymėjo, kad šešeri jo pirmosios kadencijos metai buvo neramus laikotarpis – kilo konfliktų ir Europoje, ir šalia jos, ir tolimesniuose regionuose.
„Dėl viso šito būtina stiprinti mūsų gynybą. Tačiau mūsų saugumas grindžiamas ne vien ginklais. Mums taip pat reikia didelės žmonių vienybės, valios ir pasirengimo“, – sakė S.Niinisto.
Jis akcentavo dialogo svarbą sprendžiant saugumo problemas.
„Vakarai reiškia ne vien JAV ar NATO, bet ir ES, o Rytai – tai ne vien Rusija ar Kinija. Dialogas – tai pirmas žingsnis taikos kūrimo kelyje“, – pabrėžė prezidentas.
S.Niinisto: „Vakarai reiškia ne vien JAV ar NATO, bet ir ES, o Rytai – tai ne vien Rusija ar Kinija. Dialogas – tai pirmas žingsnis taikos kūrimo kelyje.“
Valstybės vadovas išreiškė pritarimą Europos Sąjungos vaidmens didinimui: „Mums reikia sąjungos, kuri tarpusavyje sąveikauja ir saugumo srityje, kuri kalba vienu balsu, ir šis balsas turi būti girdimas.“
Dideliais iššūkiais ateičiai jis pavadino skurdą, klimato kaitą ir moterų padėtį.
Iš parlamento S.Niinisto nuvyko į prezidentūros rūmus, kur su žmona Jenni Haukio, besilaukiančia jųdviejų pirmojo kūdikio, iš balkono pasveikino susirinkusius žmones. Ten jis taip pat susitiko su užsienio ambasadoriais.
Sausio 28 dieną 69 metų S.Niinisto, rinkimuose dalyvavęs kaip nepriklausomas kandidatas, gavo 62,7 proc. balsų ir įveikė septynis varžovus.
Nuo 1988 metų, kai buvo įvestas tiesioginis balsavimas, prezidentas antrai kadencijai jau pirmajame rinkimų rate išrinktas pirmą kartą.
