15min be reklamos
Publikuota 2022 09 20, 11:15 Atnaujinta 2022 09 20, 14:02

Susiskaldžiusio pasaulio lyderiai renkasi į JT susitikimą Niujorke

Niujorke antradienį prasideda kasmetinis Jungtinių Tautų aukščiausiojo lygio susitikimas, pasauliui išgyvenant virtinę jį suskaldžiusių krizių, pradedant Rusijos agresija prieš Ukrainą.
Joe Bidenas
Joe Bidenas / „Cover Images“/„Scanpix“ nuotr.

Po dvejus metus trukusių pandeminių apribojimų ir kreipimųsi vaizdo ryšiu JT Generalinė Asamblėja vėl prašo lyderių atvykti asmeniškai, jei jie nori pasisakyti. Vienintelė išimtis padaryta Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui.

Tačiau Jungtinės Karalystės monarchės Elžbietos II mirtis paveikė susitikimo darbotvarkę. Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas, tradiciškai turėjęs pirmąją susitikimo dieną antrasis kreiptis į Generalinę Asamblėją, savo kalbą pasakys trečiadienį.

Pirmąją dieną kalbės Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas – dviejų didžiausių Europos Sąjungos, įvedusios griežtas sankcijas Rusijai už agresiją prieš Ukrainą, ekonomikų lyderiai.

„Šįmet Ukrainos klausimas bus labai svarbus. Tai bus neišvengiama“, – Niujorke žurnalistams sakė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.

„Žinome, kad yra daug kitų problemų. Tačiau karas Ukrainoje kelia šoko bangas visame pasaulyje“, – kalbėjo jis.

Visgi JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas paragino lyderius nepamiršti kitų prioritetų – pavyzdžiui, švietimo, kuris buvo pirmadienį vykusio specialaus aukščiausiojo lygio susitikimo tema.

„Švietimas išgyvena gilią krizę. Užuot buvęs didžiuoju skatinamuoju veiksniu, švietimas sparčiai tampa didelės atskirties veiksniu“, – sakė A.Guterresas susitikime.

Jis įspėjo, kad COVID-19 pandemija turėjo pražūtingą poveikį mokymuisi, nes neturtingi moksleiviai, neturintys technologijų, atsidūrė ypač nepalankioje padėtyje, o konfliktai dar labiau sutrikdė mokyklų darbą.

Jungtinių Tautų vystymosi programa anksčiau šį mėnesį paskelbtoje ataskaitoje pažymėjo, kad COVID-19 pandemija žmonijos pažangą nubloškė atgal penkeriais metais.

Priešininkų diskusijos

Tarp kitų antradienį kalbėsiančių lyderių yra Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas, aktyviai siūlęsis tarpininkauti deryboms tarp Ukrainos bei Rusijos ir padėjęs pasiekti susitarimą dėl pasauliui labai reikalingų ukrainietiškų grūdų eksporto atblokavimo.

R.T.Erdoganas Niujorke taip pat turėtų susitikti su Izraelio ministru pirmininku Yairu Lapidu – tai bus reikšmingas įvykis dvišaliuose santykiuose, turint galvoje ankstesnę griežtą Turkijos vadovo kritiką žydų valstybei dėl jos elgesio su palestiniečiais.

Šįmet, kaip ir per ankstesnes JT sesijas, nebuvo apsieita be paskutinės minutės diplomatijos, kurios griebėsi JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas, sušaukęs pirmąjį Azerbaidžano ir Armėnijos užsienio reikalų ministrų susitikimą po po praėjusią savaitę vykusių kruvinų pasienio susirėmimų.

„Stiprus, tvarus diplomatinis bendradarbiavimas yra geriausias kelias visiems“, – sakė jiems A.Blinkenas.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas atvyko į Niujorką nepaisant priešiškos Jungtinių Valstijų reakcijos.

Pirmadienį ministras susitiko su Prancūzijos diplomatijos vadove Catherine Colonna, kuri paragino Rusiją leisti nustatyti saugumo zoną aplink Pietų Ukrainoje esančią Zaporižios atominę elektrinę. Rusijos kariuomenei tebekontroliuojant šią jėgainę, tvyro susirūpinimas dėl komplekso saugumo.

Šios savaitės JT debatuose taip pat daug dėmesio bus skiriama Iranui. Šiitiškos respublikos ultrakonservatyvių pažiūrų prezidentas Ebrahimas Raisi pirmą kartą atvyksta į Generalinę Asamblėją ir antradienį susitiks su Prancūzijos vadovu E.Macronu.

Prieš savo atvykimą duodamas interviu amerikiečių televizijai E.Raisi sakė, jog Iranas nori „garantijų“, kurios įtikintų jį vėl laikytis daugiašalio susitarimo dėl Teherano branduolinės programos, pakibusio ant plauko, kai iš jo 2018-aisiais vienašališkai pasitraukė ankstesnis JAV prezidentas Donaldas Trumpas..

„Negalime pasitikėti amerikiečiais dėl to, ką jau matėme iš jų elgesio. Todėl jei nėra garantijų, nėra ir pasitikėjimo“, – sakė jis CBS laidai „60 Minutes“.

J.Bidenas pasisako už 2015-aisiais sudaryto susitarimo atgaivinimą. Pagal tą susitarimą Iranas įsipareigojo smarkiai apriboti savo branduolinę programą mainais į kai kurių jam taikomų ekonominių sankcijų atšaukimą.

Tačiau J.Bideno administracija teigia, kad esant dabartinei JAV politinei sistemai neįmanoma numatyti, kaip elgsis būsimas prezidentas.

„Geresnio pasiūlymo Iranui nėra“, – sakė C.Colonna prieš E.Raisi susitikimą su E.Macronu.

„Jie turi priimti sprendimą“, – sakė ji.

E.Raisi vizito metu laukiama protestų. Tremtyje veikiančios iraniečių opozicinės grupės ragina jį suimti dėl masinių oponentų egzekucijų, įvykdytų praėjus dešimtmečiui po 1979-ųjų Islamo revoliucijos.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min