Šalys, kurios didžiąja dalimi remiasi ES finansavimu, kaip Lenkija ir kitos pokomunistinės kaimynės, nori, kad įmokos į ES bendrą fondą liktų tokios pat arba kiek kiltų.
Jungtinė Karalystė ir kai kurie kiti pagrindiniai ES įmokų mokėtojai, siūlo biudžetą mažinti. Ant kortos – 973 milijardai eurų.
Penktadienį Briuselyje ir toliau tęsis sudėtingos derybos. Manoma, kad jos gali dar užtrukti. Vokietijos kanclerė Angela Merkel teigia, kad nepasiekus susitarimo, kitas viršūnių susitikimas gali būti surengtas kitų metų pradžioje.
Biudžeto projektas oficialiai vadinamas daugiamete 2014-2020 finansine programa. Politikai nagrinėja du biudžeto variantus. Vieną parengė Europos Komisija, kitą – ES Tarybos pirmininkas Hermanas von Rompuy, šis siūlo 75 milijardais eurų mažesnį biudžeto variantą ir siekia „apkarpyti“ išlaidas. Pavyzdžiui, ūkininkams biudžeto eilutė sumažėtų 25 mlrd. eurų. Europos tarybos pirmininko Hermano Van Rompuy suformuotas biudžeto planas žemės ūkiui numatė 364,5 milijardus eurų (37,5 proc.).
Prancūzija nesutinka dėl siūlomų išmokų žemės ūkiui mažinimo, tuo metu Vidurio ir Rytų Europos šalys priešinasi menkesnėms nei Vakarų šalyse išmokoms ir reikalauja, kad skurdesni regionai būtų remiami labiau.
ES biudžetas yra maža dalis to, ką visos 27 šalys išleidžia bendrai sudėjus.
Trečiadienį savo kalboje Europos Parlamentui Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso pasiskundė: „Niekas neaptarinėja investicijų kokybės, vien tik „mažinimas, mažinimas, mažinimas“.
Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Davidas Cameronas įspėjo, kad kitoms valstybėms reikalaujant didinti išlaidas, šalis gali pasinaudoti savo veto teise. Vetuoti sandorį gali bet kuri iš 27 šalių.
Nepavykus susitarti dėl 2013 ir 2014 metų biudžetų kai kurie ilgalaikiai projektai gali patirti sunkumų.
