Buvusio kanclerio Sebastiano Kurzo centro dešinės Liaudies partija (OVP) vėl tikisi būti pirma, bet jei apklausų rodomas jos maždaug 33 proc. populiarumas virs tokiu pačiu balsų skaičiumi, ji negalės formuoti vyriausybės viena.
Derybos dėl koalicijos galėtų trukti mėnesius po rinkimų ir galimi keli scenarijai.
Kraštutinių dešiniųjų deja vu
Kadangi kraštutinių dešiniųjų Laisvės partijos (FPO) populiarumas yra maždaug 20 proc., stebėtojai sako, kad tikėtina baigtis yra nauja OeVP ir FPOe koalicija.
Abi šios partijos 2017 metais sudarė aljansą, remdamosi bendra antiimigracine platforma.
Aljansas subyrėjo gegužės mėnesį, kai buvo paviešintas slapta kamera padarytas vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip Laisvės partijos lyderis ir tuometinis vicekancleris Heinzas-Christianas Strache siūlo pelningų vyriausybės užsakymų vienai numanomai rusų investuotojai mainais ir pagalbą rinkimų kampanijai.
Skandalas privertė jį atsistatydinti iš visų postų, ir vyriausybė žlugo.
Dabartinis FPO lyderis, aviacijos inžinierius Norbertas Hoferis, yra atvirai pasakęs, kad nori vėl dirbti su S.Kurzu.
Partijų galimybė vėl dirbti kartu gali didele dalimi priklausyti nuo to, ar N.Hoferis reikalaus, kad jo pavaduotojas Herbertas Kicklis gautų ministro postą.
S.Kurzas yra sakęs, kad nebenori dirbti su H.Kickliu, kuris, kaip ankstesnės administracijos vidaus reikalų ministras, sulaukdavo kritikos dėl įvairių dalykų, įskaitant kontroversišką kratą kontržvalgybos tarnyboje.
Didžioji koalicija
Kita galimybė S.Kurzui galėtų būti darbas su centro kairės Socialdemokratų partija (SPO), kurios populiarumas šiuo metu, kaip rodo apklausos, yra rekordiškai mažas – maždaug 22 procentai. Partija dėl antros vietos varžosi su FPO.
Tokia koalicija būtų sugrįžimas prie istorinės normos: OVP ir SPO nuo 1945-ųjų yra drauge valdžiusios iš viso 44 metus.
Tačiau S.Kurzas, 2017 metais perėmęs vadovavimą OVP, išardė praėjusią „didžiąją koaliciją“, priežastimi nurodydamas paralyžių ir abiejų partijų tarpusavio vaidus.
Jis ir SPOe lyderė Pamela Rendi-Wagner taip pat nuolat apsikeisdavo kandžiomis pastabomis.
Per neseniai įvykusius televizijos debatus pirmoji SPO lyderė moteris, kuriai – 48 metai, sakė, kad 33-ejų S.Kurzas tebėra jaunas ir todėl gali pasimokyti iš savo klaidų, įskaitant koalicijos su kraštutiniais dešiniaisiais suformavimą.
Turkio, žalia ir rausva
Kitas dažnai minimas scenarijus yra OVP, kurios juodą spalvą S.Kurzas pakeitė turkio spalva, darbas su mažesnėmis partijomis, greičiausiai žaliaisiais ir liberalia „Neos“, kurios spalva yra rožinė.
Didėjant susirūpinimui dėl klimato kaitos, Žaliųjų partijos populiarumas išaugo iki 13 proc., nors 2017 metais ji patyrė šoką neįveikusi 4 proc. balsų slenksčio ir nepatekusi į parlamentą. „Neos“ populiarumas yra maždaug 8 procentai.
Tačiau analitikai sako, kad dėl aljanso su šiomis partijomis S.Kurzas turėtų iš naujo apsibrėžti savo poziciją ir pasislinkti centro link, galbūt net atsisakyti griežtos antiimigracinės pozicijos.
Be S.Kurzo
Pats S.Kurzas ne kartą perspėjo, kad kitos partijos galėtų pasirodyti geriau nei prognozuojama ir suformuoti koaliciją be OVP.
Tačiau tai vis dar mažai tikėtina, turint omenyje pastarojo meto apklausų rezultatus, tad S.Kurzo perspėjimais gali būti labiau siekiama mobilizuoti OVP rinkėjus.
Jei OVP nepavyktų suformuoti koalicijos, kita alternatyva galėtų būti mažumos vyriausybė, su kuria galėtų tęstis politinė nežinomybė ar net būtų surengti dar vieni rinkimai.
Galiausiai bet kokią naująją vyriausybę turės patvirtinti prezidentas Alexanderas Van der Bellenas, buvęs žaliųjų lyderis.
A.Van der Bellenas po gegužę kilusio korupcijos skandalo paskyrė technokratų vyriausybę, dirbsiančią iki ateinančio sekmadienio rinkimų.
