Dabar populiaru
Publikuota: 2021 sausio 2d. 18:45

Švedija žengė žingsnį narystės NATO link, bet galimybė kol kas tik teorinė

Švedijos naikintuvai „JAS 39 Gripen“
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Švedijos naikintuvai „JAS 39 Gripen“

Švedija vėl mąsto apie saugumą. Ir apie tai, ar tikrai saugu nepriklausyti NATO, gyvenant taip netoli Rusijos. Parlamente ką tik priimtas svarbus sprendimas dėl vadinamojo „NATO varianto“ yra tik slenkstis galimam prisijungimui prie Aljanso, bet analitikai pastebi, kad politinė situacija tokiai galimybei vis palankesnė, rašo „Politico“.

Iki kitų parlamento rinkimų Švedijoje liko dveji metai, o debatai, ar siekti narystės Aljanse, ar ne, pamažu įsibėgėja. Vienoje pusėje – kairieji, kitoje – dešinieji.

Dabartinė mažumos vyriausybė, kurią sudaro socialdemokratai, žalieji ir jų sąjungininkai iš Kairės partijos, toliau griežtai nepritaria galimam prisijungimui prie NATO. Šios partijos tikina, kad vis labiau susiskaldžiusiame pasaulyje labai naudinga likti neutraliems.

Kita stovykla – Nuosaikiųjų partija, liberalai, Centro partija ir krikščionys demokratai – remia stojimą į transatlantinę sąjungą. Šių politinių jėgų manymu, Švedijai reikalingos saugumo garantijos, kurias ir siūlo NATO.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./NATO vėliava
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./NATO vėliava

O už narystę NATO pasisakanti pusė praėjusią savaitę šventė svarbią, nors ir labiau simbolinę pergalę.

Kraštutinės dešinės partija „Švedijos demokratai“, norintys glaudesnio bendradarbiavimo su centro dešiniaisiais, nutarė pakeisti ankstesnę poziciją – kritišką NATO atžvilgiu – ir parlamente balsavo už pasiūlymą priimti vadinamąjį „NATO variantą“.

Tai reiškia, kad šaliai atsiveria galimybė kada nors pareikšti norą prisijungti prie Aljanso. Už pasiūlymą balsavo 204 parlamentarai, prieš – 145.

Neutrali – jau daugiau nei du amžius

„Prieš rinkimus čia gynybos tema paprastai nėra labai svarbi. Bet kadangi Švedijos demokratų partija dabar pakeitė poziciją, galime sulaukti didesnio susidomėjimo“, – teigia Allanas Widmanas, Liberalų partijos atstovas parlamente.

„NATO varianto“ priėmimas, žinoma, nėra įsipareigojimas prisijungti prie Aljanso – Suomija tokią galimybę yra įtvirtinusi dar 1995 metais, bet nėra įstojusi į NATO.

Tiesa, šis švedų manevras vertinamas kaip ėjimas būtent narystės kryptimi – tai rodo ir neutralitetą vertinančių dabartinių valdančiųjų pozicija niekaip nereaguoti į parlamentarų iniciatyvą. Užsienio reikalų ministrė Ann Linde net prabilo apie „labai neigiamą įtaką Švedijos saugumui“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ann Linde
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ann Linde

Prisijungimas prie NATO Švedijai išties reikštų didelius pokyčius – jau daugiau nei 200 metų ši šalis laikosi karinio neutraliteto ir prie kokios nors stovyklos karų metu nesijungė nuo pat Napoleono Bonaparte'o žygio per Europą.

Pastaraisiais metais Stokholmas bando užimti nešališko diplomatinio partnerio poziciją, tiesa, tuo pačiu metu vystydamas glaudesnius ryšius su Aljansu.

2014-aisiais ne vienas ekspertas tikino, kad būtent Maskva pasiuntė paslaptingą povandeninį laivą į erdves prie pat Stokholmo.

Potenciali Švedijos narystė NATO taip pat supurtytų trapų balansą sąlyginai neramiame Baltijos jūros regione, kuriame Rusija vis rengia provokacijas. Rugpjūtį Stokholmas net pasiuntė karius į Gotlando salą, kai netoli jos praplaukė Rusijos karo laivai.

Rusų kariniai lėktuvai apskritai reguliariai ir neteisėtai įskrenda į Švedijos oro erdvę, o 2014-aisiais ne vienas ekspertas tikino, kad būtent Maskva pasiuntė paslaptingą povandeninį laivą į erdves prie pat Stokholmo.

Didina išlaidas gynybai

Analitikų manymu, balsavimas Švedijos parlamente dėl „NATO varianto“ greičiausiai liudija, kad prasideda nauja kalbų ir diskusijų apie visiško prisijungimo prie Aljanso stadija.

„Dabar galime tikėtis išsamesnių politinių debatų apie galimą Švedijos narystę (Aljanse, – red.)“, – teigė Švedijos tarptautinių santykių instituto analitikas Calle Hakanssonas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Karinės pratybos „Šiaurės vėjas“
AFP/„Scanpix“ nuotr./Karinės pratybos „Šiaurės vėjas“

Abiejų pusių argumentai jau aiškūs. Socialdemokratai priešinasi, nes jau seniai laikosi nuostatos, esą šaliai labai naudinga, jų teigimu, „laisvė nuo aljansų“.

Šalies gynybos ministras Peteris Hultqvistas pastaraisiais metais noriai dalyvauja bendrose Švedijos ir NATO karinėse pratybose – pavyzdžiui, praėjusių metų kovą vyko pratybos „Šiaurės vėjas“. Tiesa, jis nuolat pabrėžia, kad Švedija veikia visiškai nepriklausomai.

Spalį paskelbta, kad Švedija per ateinančius ketverius metus gynybos išlaidas padidins net 40 procentų.

Be to, socialdemokratai tikina, kad prisijungimas prie Aljanso visai be reikalo supykdytų Rusiją, o taip situacija regione taptų dar nestabilesnė. P.Hultqvistas rugpjūtį parašė: „Nenorime eiti eksperimentų ir nuotykių ieškojimo saugumo politikoje keliu.“

Užtat spalį ministras paskelbė, kad Švedija per ateinančius ketverius metus gynybos išlaidas padidins net 40 proc.

P.Hulqvistas atvirai nurodė, kad toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į Europoje padidėjusią įtampą ir „Rusijos agresiją“, o tai didžiausias išlaidų kariuomenei didinimas nuo praėjusio amžiaus šeštojo dešimtmečio. 2017 metais šalyje jau buvo sugrąžinta privalomoji karinė tarnyba.

„Scanpix“ nuotr./Peteris Hultqvistas
„Scanpix“ nuotr./Peteris Hultqvistas

Savo ruožtu narystę NATO aktyviai remiančios Liberalų partijos atstovas A.Widmanas tvirtina, kad Stokholmo strategija šalį yra įstūmusi į „niekieno žemę“ – esą Rusija valstybę mato kaip „Europos saugumo sistemos dalį“, kuri neturi narystės Aljanse suteikiamų garantijų dėl bendros gynybos.

„Būti tokioje pozicijoje yra labai pavojinga“, – įsitikinęs A.Widmanas.

Parama narystei auga

Tarp kitko, nors kaimyninėje Suomijoje didžioji dalis visuomenės stabiliai nenori narystės NATO, Švedijoje parama galimybei prisijungti prie šio bloko auga.

Geteborgo universiteto tyrimai rodo, kad 30 proc. remia narystę NATO, o maždaug tiek pat jai nepritaria. 1994 metais, kai buvo pradėta rengti tokias apklausas, prisijungimą prie Aljanso neigiamai vertino net 48 proc. respondentų, o teigiamai – vos 15 proc.

Į kurią pusę nukryps visuomenės nuomonė, dabar priklausys nuo konkuruojančių stovyklų įtikinti rinkėjus prieš 2022-ųjų balsavimą.

Kaip teigia ekspertai, geras centro dešiniųjų, kuriuos paremtų Švedijos demokratų partija, pasirodymas tokiai koalicijai leistų nieko nelaukiant organizuoti referendumą dėl narystės NATO.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ulfas Kristerrssonas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ulfas Kristerrssonas

Nuosaikiųjų partijos lyderis Ulfas Kristerssonas anksčiau yra teigęs, kad Švedija iki dešimtmečio pabaigos taps Aljanso nare, o balsavimą dėl „NATO varianto“ pavadino istoriniu.

Politikas pridūrė, kad dabar Švedija galėtų „atnaujinti ir modernizuoti“ savo požiūrį į saugumą ir parodyti pasauliui, jog yra pasiruošusi ateityje įstoti į NATO: „Vyriausybė negali nematyti daugumos parlamentarų nuomonės užsienio ar saugumo politikos klausimais.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiškai su „Norfa“

Laimė jaustis saugiai

Esports namai

Parašykite atsiliepimą apie 15min