2023-iųjų rugpjūtį Švedijos saugumo tarnyba („Sapo“) padidino terorizmo pavojaus lygį iki ketvirto penkių balų skalėje, paskelbus vertinimą, kad dėl piktos musulmonų pasaulio reakcijos į protestus, kai šalyje buvo deginamas Koranas, ji tapo prioritetiniu taikiniu.
„Prieš Švediją nukreipta propaganda atslūgo ir Švedija nėra konkrečiai minima kaip taikinys“, – spaudos konferencijoje sakė „Sapo“ operacijų vadovas Fredrikas Hallstromas (Fredrikas Halstriomas).
„Nepastebime tokio pat intensyvaus atakų, nukreiptų prieš Švediją, srauto“, – pridūrė jis.
„Sapo“ nurodė, kad dabar terorizmo pavojaus lygis yra „padidinta grėsmė“ – trečias lygis penkių balų skalėje.
F. Hallstromas įspėjo, kad „esant padidėjusiai grėsmei atsiranda daugiau galimybių įvykdyti teroristinį išpuolį“.
2023-iųjų vasarą vieši musulmonų šventosios knygos, Korano, išniekinimai – sukėlė pasipiktinimą visuose visam musulmonų pasaulyje. Vieną iš tokių protestų organizavo krikščionis irakietis Salwanas Momika (Salvanas Momika).
Tai apkartino santykius tarp Švedijos ir kelių Artimųjų Rytų šalių. 2023-iųjų liepą Irako protestuotojai du kartus šturmavo Švedijos ambasadą Bagdade, antrąjį kartą sukeldami gaisrą.
S. Momika buvo apkaltintas dėl etninės neapykantos kurstymo, tačiau šių metų sausį jis buvo nušautas viename bute, likus kelioms valandoms iki teismo sprendimo paskelbimo.
Kitas protestuotojas Salwanas Najemas (Salvanas Nadžemas), taip pat irakietis, galiausiai buvo pripažintas kaltu dėl etninės neapykantos kurstymo keturis kartus per protestus 2023-iaisiais, kuriuose degino Korano kopijas.
Nepaisant sumažinto grėsmės lygio, „Sapo“ vadovė Charlotte von Essen (Šarlotė fon Esen) pabrėžė, kad „Švedijos saugumo padėtis yra rimta“.
„Blogiausia per daugelį metų“, – žurnalistams sakė Ch. von Essen.
„Sapo“ vadovė atkreipė dėmesį į tai, kad karas Ukrainoje vis dar tęsiasi.
„Užsienio jėgos, visų pirma Rusija, Švedijoje ir prieš ją vykdo didelę grėsmę saugumui keliančią veiklą“, – tvirtino ji.
