Sekite 15min Google
Parlamento pirmininkas Andreasas Norlenas teigė, kad nors E. Thand Ringqvist anksčiau šią savaitę pripažino nesugebėjusi suvienyti kairiųjų ir dešiniųjų partijų, jis nori tęsti procesą.
Dėl šios priežasties „baigiant Elisabeth Thand Ringqvist žvalgomąją užduotį, bus pereita prie balsavimo“ su jos kandidatūra, o pats balsavimas numatytas antradienį, teigė A. Norlenas.
Jei po balsavimo naujas ministras pirmininkas nebūtų paskirtas, A. Norlenas nurodė, kad tuomet kreiptųsi į pareigas einantį premjerą Ulfą Kristerssoną (Ulfą Kristersoną) ir aiškintųsi, ar šis galėtų suformuoti vyriausybę.
Rugsėjo 13-osios rinkimuose Švedijos opozicinis kairiųjų blokas laimėjo trijų vietų persvara prieš U. Kristerssono vadovaujamą dešiniųjų bloką, tačiau opozicijos lyderei Magdalenai Andersson (Magdalenai Anderson) du kartus nepavyko sudaryti kairiųjų vyriausybės.
U. Kristerssonas šiuo metu vadovauja laikinajai vyriausybei.
Siekdamas išeiti iš aklavietės, kai nei kairiųjų, nei dešiniųjų blokas nesugeba suburti daugumos, parlamento pirmininkas A. Norlenas paprašė E. Thand Ringqvist ištirti „vidurio varianto“ galimybes.
Po rinkimų E. Thand Ringqvist kėlė „vidurio“ vyriausybės idėją, į kurią įeitų tradicinės partijos, tačiau būtų į šalį nustumta socialistinė Kairioji partija ir prieš imigraciją nusiteikę Švedijos demokratai.
Centro partija atsisakė bendradarbiauti su Švedijos demokratais, todėl dešiniųjų blokui tapo beveik neįmanoma užsitikrinti daugumos parlamente.
Kairėje Centro partija atsisakė remti vyriausybę, kurioje dirbtų Kairioji partija.
Parlamento pirmininkas turi keturis bandymus pasiūlyti ministro pirmininko kandidatūrą balsavimui parlamente, o po to privalo būti šaukiami nauji rinkimai.
Pirmasis bandymas žlugo spalio 15 dieną, kai Socialdemokratų partijos lyderei M. Andersson per balsavimą nepavyko užsitikrinti įstatymų leidėjų palaikymo. Parlamento pirmininkas taip pat gali prašyti kandidatų ištirti sąlygas neteikdamas jų balsavimui.
Politiniai ekspertai prognozuoja, kad kuo labiau artės naujų rinkimų grėsmė, tuo didesnį spaudimą daryti nuolaidas dėl savo politinių „raudonųjų linijų“ jaus partijos.
Skandinavijos šalis jau įpranta prie ilgų derybų dėl vyriausybės. Po 2022 metų rinkimų vyriausybei suformuoti prireikė 37 dienų, o 2018-aisiais – 134 dienų.
