40 m. batsiuvys Marcelinas ir 37-erių mokytoja Francine Dumoulinai, septynių vaikų tėvai, Valė kantone karvių melžti išėjo 1942 m. rugpjūčio 15 d.
„Tai buvo pirmas kartas, kai mama išėjo su juo į tokį kelią. Ji nuolat laukdavosi ir negalėdavo kopti sudėtingomis sąlygomis ledyne“, – Šveicarijos žiniasklaidai pasakojo jauniausia poros dukra, 75-erių Marceline Udry-Dumoulin. Sutuoktiniai iš viso turėjo penkis sūnus ir dvi dukras.
„Po kurio laiko mus, vaikus, atskyrė ir išskirstė į skirtingas šeimas. Man pasisekė, kad likau su teta. Visi gyvenome tame pačiame regione, tačiau nutolome ir tapome nepažįstamaisiais“, – sakė M.Udry-Dumoulin.
„Mes visą savo gyvenimą jų ieškojome – be pertraukos. Tikėjomės, kad vieną dieną galėsime juos palaidoti, kaip jie ir yra nusipelnę“, – Šveicarijos žiniasklaidai sakė jauniausia jų duktė, 75-erių Marceline Udry-Dumoulin.
„Galiu pasakyti, kad po 75 metų laukimo šios žinios man suteikė gilų ramybės jausmą“, – teigė ji.
Valė policija pranešė, kad du kūnus ir asmens dokumentus prie jų praėjusią savaitę rado ledyne dirbantis darbininkas. Jis palaikus pastebėjo netoli slidininkams skirto kelto šalia „Les Diablerets“ kurorto 2 615 metrų aukštyje.
Nors prie kūnų buvo rasti dokumentai, bus atliekama DNR ekspertizė, kad mirusiųjų tapatybės būtų patvirtintos.
„Kūnai gulėjo vienas šalia kito. Tai buvo vyras ir moteris, vilkintys Antrojo pasaulinio karo laikų drabužiais, – sakė „Glacier 3000“ direktorius Bernhardas Tschannenas. – Jų palaikai buvo puikiai išsilaikę ledyne, o turėti daiktai nesugadinti.“
Manoma, kad pora įkrito į plyšį ledyne. Per ilgus dešimtmečius ledynui sumažėjus, gamta atidengė sutuoktinių palaikus.
„Laidotuvėms nevilkėsiu juodai, – sakė poros dukra. – Manau, kad balta bus labiau tinkama. Ji simbolizuoja viltį – kurios aš niekada nepraradau.“
