Dėl šiemetinės gripo epidemijos Jungtinėje Karalystėje jau mirė daugiau nei 190 žmonių, dar tūkstančiai pateko į ligonines, nemaža dalis jų – į intensyvios terapijos skyrius.
Išaugus sergančiųjų gripu srautams, pradėtos atšaukinėti seniai suplanuotos operacijos: laukti tenka net kenčiantiems nuo vėžio ar širdies ligų.
Sausio pradžioje 68 ligoninių atstovai kreipėsi į šalies premjerę Theresą May: teigė, kad dėl lovų ir personalo stygiaus skubios pagalbos skyrių koridoriuose kasdien gydymo laukia apie 120 žmonių. Kai kurie jų, nesulaukę pagalbos, miršta.
Politikams kalbant apie gripo epidemijos sukeltą „žiemos krizę“, NHS darbuotojai tikina, kad pastarųjų savaičių įvykiai atskleidžia sistemines problemas.
Pacientų asociacijos vadovė Rachel Power „The Guardian“ teigė, kad sunkios būklės pacientų operacijų atšaukimas sufleruoja, „jog NHS gali būti didesnėje bėdoje, nei manėme anksčiau“.
Darbo jėgos trūkumas
Kvinsberio miestelio ligoninėje ūminį insultą patyrusių pacientų palatoje dirbanti slaugė Stacey Wheeler 15min pasakojo, kad, remiantis NHS taisyklėmis, jos palatoje turėtų dirbti keturi slaugytojai.
Vis dėlto patirtis rodo ką kita: dažnai vos du darbuotojai rūpinasi 14 sunkios būklės pacientų.
S.Wheeler: „Nepaisant to, kad NHS slaugytojas ir agentūros slaugytojas turi savo pacientus, NHS slaugytojas turi prižiūrėti agentūros slaugytoją, užtikrinti, kad visos užduotys būtų atliktos, kadangi NHS slaugytojas vis tiek yra atsakingas už palatą. Vadinasi, tai padvigubina jo darbo krūvį.“
Šiuo metu vien Anglijoje trūksta apie 40 tūkst. slaugytojų, todėl šį trūkumą bandoma kompensuoti pasamdant slaugos darbuotojus iš privačių agentūrų. Anot S.Wheeler, toks bandymas suktis iš sudėtingos situacijos dažnai sukelia priešingą efektą.
„Nepaisant to, kad NHS slaugytojas ir agentūros slaugytojas turi savo pacientus, NHS slaugytojas turi prižiūrėti agentūros slaugytoją, užtikrinti, kad visos užduotys būtų atliktos, kadangi NHS slaugytojas vis tiek yra atsakingas už palatą. Vadinasi, tai padvigubina jo darbo krūvį“, – teigė S.Wheeler.
Pašnekovė dar viena sistemos problema įvardija dokumentų apie paciento sveikatą pildymą. Anot S.Wheeler, tai – labai svarbu, tačiau formalumai atitraukia nuo pagrindinio darbo – pacientų priežiūros.
„Daugeliui atrodo, kad jie (slaugos darbuotojai – red.) spokso į kompiuterio ekraną ir rašo apie paciento priežiūrą daugiau, nei iš tikrųjų rūpinasi pacientu“, – 15min sakė ji.
S.Wheeler pasakojo, kad dėl personalo trūkumo slaugytojams tenka padėti kitose srityse dirbantiems kolegoms, net jei jose patirties turi labai mažai, o kartais – visai neturi. Tai sukuria papildomą spaudimą.
„Kai kada jiems tenka vadovauti palatai padedant tik agentūros slaugytojui. Tuomet jie jaučiasi negaunantys pakankamai paramos ir labai bijo padaryti klaidų“, – pasakojo ji.
Anot pašnekovės, kai kuriose srityje reikalaujama įgyvendinti tam tikrus tikslus. Pavyzdžiui, skubiosios pagalbos skyriuose per 4 valandas medikai privalo arba suteikę pagalbą išleisti pacientą namo, arba skirti gydymą ligoninėje.
„Kai kuriems slaugytojams atrodo, kad iš jų tikimasi įgyvendinti tikslą, o ne iš tikrųjų pasirūpinti pacientu. Tai sukelia didžiulį stresą, ypač tais laikotarpiais, kai į ligonines patenka daug žmonių“, – tikino S.Wheeler
Reikalauja didesnių atlyginimų
Pastaruosius septynerius NHS slaugytojų atlyginimus buvo leidžiama kelti ne daugiau nei 1 proc. per metus. Vadinasi, darbo užmokesčio augimas atsiliko nuo metinės infliacijos: 2017-aisiais ji siekė 2,7 proc.
Tiesa, praeitą rudenį JK sveikatos apsaugos sekretorius Jeremy Huntas pažadėjo panaikinti 1 proc. limitą. Bus laikomasi šio pažado ar ne, paaiškės tik naujų finansinių metų pradžioje – po balandžio 6 d.
2017-ųjų pabaigoje 14 sveikatos apsaugos darbuotojų profsąjungų pareikalavo, kad 2018–2019 m. jų atlyginimai kiltų po 3,9 proc. Be to, kiekvienam darbuotojui prie atlyginimo turėtų būti išmokama po papildomus 800 svarų (907 eurų). Anot profsąjungų, taip būtų atlyginta už nuo 2010-ųjų sumažėjusią tikrąją užmokesčio vertę.
Šiuo metu slaugės Jungtinėje Karalystėje (JK) per metus vidutiniškai uždirba 23 319 svarų (26 278 eurų).
Anot S.Wheeler, vien NHS darbuotojų atlyginimų augimas neišspręs krizės – ne mažiau svarbu parengti ir daugiau slaugytojų.
Iki 2017-ųjų pradžios slaugos studentams nereikėjo mokėti už mokslą, jie kiekvieną mėnesį gaudavo 500–535 svarų (566–606 eurų) stipendiją.
Įvykdžius reformą, būsimieji slaugytojai studijuoja tokiomis pat sąlygomis kaip ir kitų specialybių studentai: dabar trejus metus trunkančios studijos jiems atsieina 27 500 svarų (31 171 eurų), tenka imti paskolas.
„Ši finansinė našta atbaido žmones nuo studijų“, – teigė pašnekovė.
Be to, vis daugiau atlyginimu ir darbo krūviu nepatenkintų NHS slaugytojų išeina iš darbo. 2016–2017 m. sveikatos apsaugos sistemą paliko 33,5 tūkst. slaugytojų – 3 tūkst. daugiau nei 2012–2013 m.
Gresia JAV modelis?
Vasario 4 d. į Londono gatves išėjo tūkstančiai demonstrantų, reikalaujančių „daugiau personalo, daugiau lovų, daugiau finansavimo“. Kuo skubesnių vyriausybės veiksmų tikisi ir 15min kalbinta S.Wheeler.
„Jei nieko nebus padaryta, (NHS – red.) paliks daugiau dar darbuotojų, o dabartinės problemos taps dar didesnės“, – sakė ji.
Reaguodamas į protesto akciją, Sveikatos ir socialinės rūpybos departamentas priminė, kad per ateinančius dvejus metus NHS bus papildomai skirta 2,8 mlrd. svarų (3,1 mlrd. eurų).
Tiesa, leiboristai ir NHS šalininkai, įskaitant profesorių Stepheną Hawkingą, baiminasi, kad nepakankamai finansuojamos JK sveikatos apsaugos sistemos gali laukti JAV likimas – privatizacija.
S.Wheeler: „Kaip slaugė matau, kad vyriausybė puikiai supranta problemas, tačiau kai kurias jų sumenkina. Jie rodo skaičius, neva įrodančius, kad situacija NHS pagerės, tačiau realybėje nematome jokių pokyčių ženklų“
Todėl nenuostabu, kad Londone vykę protestai neliko nepastebėti JAV prezidento Donaldo Trumpo, pasinaudojusio krize siekiant „įkąsti“ Demokratų partijai.
„Demokratai bando prastumti universalią sveikatos apsaugą, kol tūkstančiai žmonių JK protestuoja, kadangi tokia sistema tuoj žlugs ir neveikia“, – tviteryje rašė Baltųjų rūmų vadovas.
Savo ruožtu sveikatos apsaugos sekretorius J.Huntas atkirto, kad JAV 28 mln. žmonių apskritai neturi sveikatos draudimo.
Tiesa, tyrimo centro „King's Fund“ tyrimo duomenimis, privatizacijos scenarijus – nelabai tikėtinas: visuomenės parama NHS tokia stipri, jog bet kuri vyriausybė, bandydama ją pakeisti, įvykdytų „politinę savižudybę“.
Nors katastrofiški pokyčiai, panašu, sistemai negresia, NHS darbuotojai nejaučia ir teigiamų pasikeitimų.
„Kaip slaugė matau, kad vyriausybė puikiai supranta problemas, tačiau kai kurias jų sumenkina. Jie rodo skaičius, neva įrodančius, kad situacija NHS pagerės, tačiau realybėje nematome jokių pokyčių ženklų“, – 15min sakė S.Wheeler.
