Šventiko manymu, didelė dalis visuomenės pasiryžusi savižudiškai eiti paskui Kremliaus vadovą, net kai jis grasina pasauliui branduoliniu karu.
„Mano vaikystės metais močiutė buvo pasiruošusi atleisti valdžiai bet ką, „kad tik nebūtų karo“. Šiais laikais visuomenė taip pat savižudiškai pasirengusi atleisti Putinui bet ką, kad tik nebūtų organizuojamas karas. Gyventi nemoka, tad bent pažudyti svajoja“, – su liūdesiu konstatavo A.Kurajevas.
Pasak protodiakono, rusų nejaudina net ir tai, kad V.Putinas, realizuodamas savo tikslus, palieka Krymą niekieno valiai.
„Kai lyderis ekonomiškai silpnas, bet šneka apie tai, kad „eisime iki pabaigos“, tai reiškia, kad jis kalba apie visišką žmonijos sunaikinimą. Geras toks dėdė... Ir visuomenei patinka toks brutalumas, mažai kas svarsto, ar pavyks šią žiemą nuvykti į Krymą. Mažai kas mąsto ir apie tai, kad po tokios pabaigos nebus galimybės nuvykti ir į miestą, kuris kažkada vadinosi Sevastopoliu. Ir kam jis jiems tada bus reikalingas?“ – retoriškai klausė šventikas.
Jo manymu, branduolinis šantažas reiškia visišką dezorientaciją etiniuose klausimuose, tikslų ir priemonių neatskyrimą.
„Prieš 40 metų atrodė, kad žmonija turėjo labai aiškų konsensusą, kad jokiu būdu negalima naikinti gyvybės branduoline ugnimi. Dabar mes žinome, kad toks tikslas yra: žmoniją galima sunaikinti dėl to, kad tik Kryme nebūtų kalbama ukrainietiškai ...“ – teigė A.Kurajevas.
