Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Istorikas Timothy Snyderis: „Mums liko metai Amerikos demokratijai apginti“

Timothy Snyderis
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Timothy Snyderis
Šaltinis: 15min
3
A A

Iškilus JAV istorikas, Rytų bei Vidurio Europos žinovas Timothy Snyderis apie Jungtinių Valstijų politiką iki šiol nėra viešai pasisakęs. Tačiau Amerikos prezidentu tapus Donaldui Trumpui, Jeilio universiteto profesorius ragina amerikiečius būti budrius ir neužmiršti ketvirtojo dešimtmečio pamokų.

T.Snyderio knyga „Bloodlands“ („Kruvinos žemės: Europa tarp Hitlerio ir Stalino“) versta į 20 kalbų, taip pat ir į lietuvių. Pastarosiomis dienomis istoriką kalbino vokiečių dienraščio „Süddeutsche Zeitung“ korespondentas Matthias Kolbas.

D.Trumpo prezidentavimo startas Timoty Snyderiui kelia nerimą: „Teks apsiprasti su tuo, kad institucijos jo nepažabos. Nuo 2015 birželio puoselėjom iliuzijas, kad jis netaps kandidatu; o jei vis dėlto taptų, prabils santūresniais tonais. Vėliau guodėmės: Trumpas pralaimės rinkimus, o jei vis dėlto laimės, užimamos pareigos jį pakeis. Taip argumentavo Obama. Tačiau institucijos ir įstatymai Trumpui tėra trukdžiai, kuriuos jis nori pašalinti. Jam svarbu tik jis pats, o ne piliečiai.“

Viename straipsnyje, neseniai skelbtame internetiniame portale „Slate“, T.Snyderis rašo apie Adolfo Hitlerio atėjimą į valdžią, netiesiogiai brėždamas paralelę su Donaldo Trumpo politine karjera, tiesa, pastarojo vardo neminėdamas. Tačiau skaitytojui ši analogija savaime peršasi: abu virtuoziškai naudojosi naujomis medijomis, abiems emocijos svarbiau už faktus.

Istorikas sakosi nenorėjęs nei prilyginti šių asmenų vienas kitam, nei provokuoti skaitytojų. Tačiau jis pastebi tam tikrą amerikiečių įtikėjimą savo išskirtinumu: „Amerkiečiai manosi esą išskirtinė nacija, egzistuojanti už istorijos ribų. Jie galvoja: „Mes turime laisves, nes mylim laisvę. Mes mylim laisvę, nes esam laisvi.“ Ir šis ydingas ratas neleidžia įžvelgti, jog dabartinė mūsų dilema anaiptol nėra nauja.“

T.Snyderis nori bendrapiliečiams priminti, kad ir prieš mus gyvenę žmonės patyrė žlugimą. „Žinodami, kaip visuomenė trisdešimtaisiais metais prarado savo teises ir kodėl vokiečiai nesugebėjo užkirsti tam kelio, galėsime padaryti iš to išvadas šiandienai.“ „Didelis mūsų privalumas yra tai, kad mes žinome, kas nutiko trisdešimtaisiais. O anuomet žmonės perspėjančio pavyzdžio neturėjo.“

„Didelis mūsų privalumas yra tai, kad mes žinome, kas nutiko trisdešimtaisiais. O anuomet žmonės perspėjančio pavyzdžio neturėjo.“

Istoriką liūdina menkos amerikiečių žinios apie XX amžių. Tai jis pastebėjo, 2011 metais keliaudamas per šalį su savo knyga „Bloodlands“. Pasirodo, daugelis tiesiog užmiršo, kad Stalino laikais būta teroro. „Tai mane nustebino, nes juk Šaltojo karo laikais apie žiaurumus Sovietų Sąjungoje nemažai kalbėta. Tada pirmąkart pagalvojau: ko dar galima laukti, jei užmiršome milijonus žuvusiųjų? Tiesa, apie Holokaustą amerikiečiai žino, bet apie jo kontekstą – nedaug. Paralelės lieka neatskleistos. Jei šiandien kas nors prabyla apie fašizmą, tuoj klausiama: „Ar jis nešioja svastiką? Ar išžudė šešis milijonus žydų?“ Atsakymas, suprantama, yra „ne“, ir tuo padedamas taškas. Kadangi mes jau prieš 25 metus paskelbėm „istorijos pabaigą“, užaugo ištisa karta, kuriai trūksta šių istorinių sąsajų.“

Anksčiau amerikiečiai žinojo daugiau, – pastebi istorikas. „Trisdešimtaisiais būta ekskomunistų, keturiasdešimtaisiais atvyko pabėgėliai iš Vidurio Europos, o penkiasdešimtaisiais „šaltojo karo liberalai“ svarstė apie tai, ką fašizmas ir komunizmas reiškė demokratijai. Anais laikais politinė teorija buvo svarbi. Kaip tik dabar jauni amerikiečiai vėl pradeda šiomis temomis domėtis.“

„Įspūdingi trisdešimtieji“ ir Šėtonas kaip pavyzdys

„Tačiau užvis svarbiausia dabar būtų atsigręžti į trisdešimtuosius metus, nes ir žmonės Baltuosiuose rūmuose tai daro, – pastebi T.Snyderis. – Vyriausiojo Trumpo stratego Steve Bannono supratimu, kaip tik anuomet JAV iškrypo iš tikrojo kelio. Ji sukūrė socialinę valstybę ir organizavo intervenciją į Europą, kad sustabdytų fašizmą. Dabar Bannonas mato šansą ištaisyti šią prezidento Franklino D. Roosevelto klaidą.“ Be to, Bannonas sakė norįs gyvenimą „padaryti vėl tokį įspūdingą kaip trisdešimtaisiais“.

„Scanpix“/„Sipa USA“ nuotr./Vyresnysis D.Trumpo patarėjas Stephenas Bannonas.
„Scanpix“/„Sipa USA“ nuotr./Vyresnysis D.Trumpo patarėjas Stephenas Bannonas.

Sąsajų su trisdešimtaisias istorikas įžvelgia ir ekstremaliai ideologiškoje inauguracinėje Trumpo kalboje. „Kai rinkiminėje kampanijoje Trumpas pirmąkart iškėlė šūkį „America First“, jo paklausė, ar žinąs, jog ši sąvoka esanti istoriškai pakrauta ir žymi Ameriką, kuri nenorėjo kovoti su nacionalsocializmu, apibrėžė save kaip baltą naciją ir atsiribojo nuo pasaulio?“ Trumpas prisipažino, kad tai jam esą nauja. Tačiau jei jis ir toliau nuolatos kartoja šūkį „Amerika visų pirma“, tai jau daug ką pasako. O Bannonas puikiausiai žino, kad šia sąvoka jis šaukiasi alternatyvios Amerikos.

Be to, T.Snyderio pastebėjimu, amerikiečiams nėra aišku, ką Bannonas turi omeny, apibūdindamas save kaip „leninistą“.

Be to, T.Snyderio pastebėjimu, amerikiečiams nėra aišku, ką Bannonas turi omeny, apibūdindamas save kaip „leninistą“. „Amerikoje papilitęs įsitikinimas, kad laikas nuo laiko būtina maištauti – tas impulsas ateina iš Thomo Jeffersono ir Amerikos revoliucijos. Tačiau nedaroma skirtumo tarp protestų, nukreiptų prieš neteisingumą, ir politinės sistemos perversmo. Amerikiečiai, išskyrus juodaodžius, visada gyveno teisinėje valstybėje ir mano, kad taip bus amžinai. Jie nenutuokia, kaip esmingai pasikeistų jų gyvenimas, staiga įsiviešpatavus savivalei. Jei Bannonas sakosi norįs sugriauti valstybę, dauguma tiesiog negali to įsivaizduoti. Bijau, kad didžioji dauguma amerikiečių nesuvokia padėties rimtumo, o tai, kas dabar vyksta, laiko tik viena iš maištingųjų fazių.“

Ypač pavojinga istorikui atrodo D.Trumpo vyriausiojo stratego figūra: „Tame pačiame interviu, kuriame Bannonas kalba apie „įspūdingus trisdešimtuosius“, jis sakosi veikiantis tamsybėse. Savo pavyzdžiais laiko Šėtoną ir Darthą Vaderį iš „Žvaigždžių karų“ bei tikisi, kad liberali žiniasklaida jo intencijų neperpras: „Mums pravartu, jei jie lieka akli ir nemato, kas mes esam ir ką mes darom.“

„Dabar visi privalom tapti aktyvūs“

Pereitų metų pabaigoje Jeilo universiteto profesorius savo feisbuko paskyroje paskelbė sąrašą „Dvidešimt pamokų iš XX amžiaus, padėsiančių pakelti Trumpo Ameriką“. Korespondento paklaustas, ar tai padarė studentų prašymu, jis atsakė:

„Ne, impulsas buvo kitas. Aš tikėjausi, kad nedidele persvara Trumpas pralaimės. Rinkimų metais ne sykį rašiau, kaip labai Trumpas man primena raidą Rusijoje. Anksčiau niekad nebuvau rašęs apie JAV, tačiau dabar pasijutau galįs kai ką pasakyti. Žinau, kas dabar darosi Rytų Europoje, išmanau XX amžiaus istoriją, iš kurios galima pasimokyti. Taigi norėjau kažką daryti – visi mes dabar privalom tapti aktyvūs“.

„Scanpix“/„Sipa USA“ nuotr./Donaldas Trumpas.
„Scanpix“/„Sipa USA“ nuotr./Donaldas Trumpas.

Pirmasis patarimas sąraše skelbia: „Nepasiduokit pirma laiko!“ Profesorius taip pat pateikia skaitytinas knygas, pataria dažniau padėti į šalį išmanųjį telefoną. Pamini Reichstago padegimą kaip perspėjimą ateičiai ir pataria, kaip derėtų reaguoti į teroro aktą.

„Amerikiečiai labai mėgsta sąvoką playbook (liet. – taktika, strategija), iš sporto perimtą metaforą. Dabar aš stebiu trisdešimtųjų playbook: išskiriama nepavojinga, visuomeniškai integruota mažuma ir padaroma atsakinga už globalų pavojų. Kas anuomet buvo žydai, tas dabar nutinka su musulmonais. Šio playbook dalis – pasinaudoti katastrofomis, kad būtų paskelbta nepaprastoji padėtis. Kas išmano istoriją, tas nepasiduos tokiam pigiam triukui.

Strategija – kaip Vladimiro Putino

T.Snyderis atkreipia dėmesį ir į pavojingą S.Bannono bei D.Trumpo požiūrį į žiniasklaidą: medijų vadinimas „opozicija“, pasak jo, nėra atsitiktinis dalykas. „Kas taip kalba, tas ketina keisti nustatytą tvarką. Dabartinėje sistemoje respublikonams opozicija yra demokratai. Kas į vyriausybę žiūri kaip į partiją, o į spaudą – kaip į opoziciją, tas omeny turi autoritarinę valstybę.“

„Tad nėra ko stebėtis, jei Trumpas „Twitterio“ paskyroje demonstrantus išvadina „apmokėtais protestuotojais“ ir „mušeikomis“. Tai – Rusijos prezidento Vladimiro Putino strategija. Taip nutildomi žmonės, kovojantys už svarbias Respublikos vertybes. Niekas nereikalauja iš Trumpo, kad jis pritartų demonstrantams. Tačiau nepripažindamas jiems konstitucijoje garantuojamos teisės demonstruoti arba skleisdamas melus jis signalizuoja: „Mes norim tokios sistemos, kurioje tai taptų nebeįmanoma.“

„Demonstracija yra visiškai konkretus dalykas. Naujasis autoritarizmas nori sukelti abejones realybe. Pramanai žmonėms turi tapti svarbesni už realybę. Žmonės sėdi sau ant sofutės, skaito žinutes „Twitteryje“ ir galvoja: „Visi demonstrantai – mušeikos.“ O juk demokratijose priimta su savo reikalavimais eiti į gatves. Trumpas norėtų kitokio elgesio: „Likite ant sofutės, skaitykite mano žinutes ir pritariamai linkčiokite galva.“ Tokia yra nustatytos tvarkos pakeitimo psichologija.“

Su Trumpo šalininkais būtina kalbėtis – jų rūpesčiai realūs

Nuo prezidento inauguracijos šimtuose JAV miestų demonstravo milijonai žmonių. Tačiau Trumpo šalininkų požiūrio tai nekeičia: apklausos rodo, jog kiek daugiau nei pusė amerikiečių remia jo sprendimą neįsileisti į Ameriką piliečių iš 7 musulmoniškų valstybių. „Kodėl protestai neveikia?“ – teiravosi „Süddeutsche Zeitung“ korespondentas.

„Scanpix“/„Sipa USA“ nuotr./Donaldo Trumpo rėmėjai JAV
„Scanpix“/„Sipa USA“ nuotr./Donaldo Trumpo rėmėjai JAV

Timothy Snyderis patarė nepainioti skirtingų dalykų. „Svarbu, kad žmonės rodo aiškią nuostatą dėl draudimo įvažiuoti musulmonams: „Mes neleisim, kad būtų stigmatizuojama ir išskiriama žmonių grupė.“ Šie protestai adresuojami ne Trumpo šalininkams, o Baltiesiems rūmams: „Jūsų siekius mes perpratom ir pasisakom prieš šią logiką.“ 1933-ieji parodė: reikalinga pasyvi, nesipriešinanti dauguma. O štai komunikacija su Trumpo gerbėjais – sudėtingesnis dalykas, tam prireiks daugiau laiko. Praėjo vos trys mėnesiai nuo rinkimų, pasaulį jie tebemato šiame kontekste ir tikisi geresnio gyvenimo. Netrukus vyksiu į Ohajo valstiją kalbėtis šia tema. Turim stengtis sumažinti visuomenės poliarizaciją, kurią didina internetas: visais klausimais kiekvienas turi savo nuomonę ir nebesikalba su kitais.“

Turim stengtis sumažinti visuomenės poliarizaciją, kurią didina internetas: visais klausimais kiekvienas turi savo nuomonę ir nebesikalba su kitais.

Profesorius pasakojo, kad nemažas skaičius jo studentų taip pat vyksta į konservatyvias valstijas kalbėtis su jų gyventojais. „Vienas studentas traukiniu važiavo į Meksikos pasienį, kad pabendrautų su keleiviais. Padėtis yra sudėtingesnė nei manoma Niujorke. Trumpo rinkėjų negalima paversti rasistais, nes dauguma jų tokie nėra. Lygiai kaip kiekvienas prieš Trumpą demonstruojantis nėra didvyris. Nemaža žmonių, dabar rinkusių Trumpą, anksčiau balsavo už Obamą. Be jų Amerika nebūtų turėjusi juodaodžio prezidento.“

„Tiesiog esama milžiniškos socialinės nelygybės. Net ir norėdamas negali nematyti neigiamų globalizacijos pasekmių. Ne visi Trumpo rinkėjai sugeba šituos dalykus įvardinti, tačiau jų rūpesčiai yra pagrįsti. O demokratai tuos rūpesčius ignoravo. Todėl Bernie Sandersas ir turėjo tokį pasisekimą. Nemaža dalis Trumpo šalininkų būtų balsavę už jį.“

Pokalbio pabaigoje T.Snyderis ragino nesėdėti sudėjus rankų. „Privalom veikti patys, nes iš Baltųjų rūmų ar respublikonų teigiamų signalų nematyti. Konservatoriai turėtų padėti ginti Respubliką, tačiau susidaro įspūdis, kad retas jų yra tam pasiruošęs. O amerikiečiai reagavo greičiau nei tikėjausi. Jei protestai tęsis, galbūt Trumpas juos ims girdėti.“ „Padėtis išties rimta, – pripažino istorikas. – Amerikos demokratijai apginti turim daugių daugiausiai metus laiko.“

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min