Sekite 15min Google
Tačiau, nepaisant priedangos, Talibano ideologija išliko nepakitusi, o Afganistane ir toliau veikia ginkluotos grupuotės, tarp kurių ir dešimtys „al-Qaeda“ narių. Didelė dalis aplinkybių, sudariusių prielaidas teroro aktams Rugsėjo 11-ąją, niekur iki šiol nedingo.
Talibanas išgyveno karą su Jungtinėmis Valstijomis. Dabar jis vadovauja daugiau nei 45 milijonams afganistaniečių.
Talibai naujausiais „iPhone“ telefonais skambina Europos ir JAV diplomatams. Jie keliauja į Persijos įlanką, į Turkiją, plėtoja prekybą su Uzbekija ir Indija. Jų kovotojai patruliuoja Afganistano miestuose, kai kurie net ginkluoti amerikiečių palikta įranga.
Kai savo aukštu puoštuose biuruose Kabule Talibano pareigūnai priiminėja svečius iš užsienio, jie tvirtina norintys taikių santykių su pasauliu. Jie taip pat kartoja įsipareigojimus, duotus 2020 m. taikos derybų su Jungtinėmis Valstijomis metu – neleisti, kad Afganistano žemėje vėl suvešėtų naujas stambaus masto išpuolis.
„Manome, kad karo etapas baigėsi“, – neseniai Kabule vykusio interviu metu pareiškė Afganistano užsienio reikalų ministras Amiras Khanas Muttaqi.
Tačiau Jungtinės Valstijos, Europos Sąjunga ir dauguma kitų vyriausybių dar nėra pasirengusios jais patikėti.
Šie pažadai dėl saugumo pernelyg primena tuos, kuriuos dalijo tuometinis Talibano lyderis mula Mohammadas Omaras. Likus keliems mėnesiams iki Rugsėjo 11-osios, jis užtikrino žurnalistą, kad O.bin Ladenas „neveikia prieš nieką iš Afganistano žemės“.
„Al-Qaeda“ ir kitos karinės grupuotės tebėra Afganistane. Tačiau jos nebeturi tokio galingo lyderio kaip O.bin Ladenas ir tokios pat įtakos Talibanui.
Be to, ryškėja nerimą kelianti spraga žvalgybos informacijoje. Saugumo pareigūnai ir diplomatai pripažįsta, kad neturi išsamaus vaizdo apie tai, kas vyksta Afganistano viduje. Ši šalis vėl tapo tamsiu kambariu, kuriame, jų spėjimu, naujos grėsmės gali atsirasti nepastebėtos.
Ką dabar reiškia saugumas
Afganistaniečiai gyvenimą savo šalyje dažnai apibūdina, kalbėdami apie tai, ko joje nebėra: karo. Keliai yra saugūs. Kasybos sandoriai yra sveikintini. Šūviai nuaidi vis rečiau. Civiliai nebejaučia nuolatinės grėsmės, kad bus nužudyti dronų ar kryžminės ugnies. Tiesa, baimė dėl nesprogusių sviedinių išlieka. Į Kabulą plūsta pinigai iš užsienio. Duris atveria nauji restoranai, imituojantys Jungtinių Emyratų Dubajaus spindesį.
Tokią žinią ir nori perduoti Talibanas: Afganistane vyrauja ramybė, o ne chaosas.
Tačiau tai tik viena istorijos pusė. Anot Jungtinių Valstijų, Kinijos, Rusijos ir Jungtinių Tautų, ekstremistinės ginkluotos grupuotės vis dar randa prieglobstį Afganistane.
Ekspertai ir saugumo pareigūnai pažymi, kad karinių grupuočių keliama grėsmė Afganistane yra kur kas silpnesnė ir mažiau pastebima nei, likus keliems metams iki Rugsėjo 11-osios, kai šalyje buvo iki 30 tūkst. kovotojų ir grupuočių narių.
Vis dėlto Jungtinių Tautų analitikai apskaičiavo, kad šiuo metu Afganistane yra nuo 15 tūkst. iki 20 tūkst. kovotojų, susiskirsčiusių į maždaug 20 grupuočių. Tuo tarpu Rusija tvirtina, kad jų skaičius gali siekti iki 23 tūkst.
Vertinimai rodo, kad „al-Qaeda“ turi vos keliasdešimt narių, tačiau kai kurie iš jų laisvai gyvena Kabule. Kaip nurodo Jungtinių Tautų ekspertų grupė, stebinti teroristinius tinklus, Afganistano valdžios institucijos išdavė nacionalines asmens tapatybės korteles „al-Qaedos“ padalinių Pietų Azijoje vadams.
Po kalnuotas pasienio teritorijas tarp Afganistano ir Pakistano taip pat klajoja tūkstančiai „Islamo valstybės“ grupuotės kovotojų.
Vis tik daugiausia yra „Tehrik-e-Taliban Pakistan“ (žinomo kaip Pakistano talibai arba TTP) kovotojų, kurie, pasinaudodami prastai saugomu pasieniu, rengia išpuolius prieš Pakistano saugumo pajėgas.
Saugumo ekspertai ir pareigūnai staigų atakų skaičiaus augimą Pakistane sieja su palankia aplinka, kurią nuo 2021 metų užtikrina Afganistano talibai.
Nors jų skaičius yra gerokai mažesnis nei 10-ajame dešimtmetyje, pastaruoju metu į Afganistaną taip pat atvyko užsienio kovotojų iš Sirijos ir Somalio.
Talibai Afganistane neigia remiantys Pakistano talibus, tačiau neoficialiai sako, kad net ir norėdami, negalėtų suvaldyti šios grupuotės.
Donaldui Trumpui tapus Jungtinių Valstijų prezidentu, Pakistanas tapo artimu Jungtinių Valstijų sąjungininku. Savo ruožtu JAV apkaltino Talibaną, kad sulaužė savo pažadus kovoti su terorizmu.
Netgi Kinija, ilgą laiką buvusi ištikima pragmatiško bendradarbiavimo su Talibanu šalininkė, paragino grupuotę „ryžtingai sunaikinti visas teroristines pajėgas“. Tuo tarpu Europos Sąjunga reikalauja, kad Talibanas „padarytų daugiau, jog įtikintų pasaulį, kad Afganistanas nekelia potencialios grėsmės“.
Žvalgybinė diplomatija
Tūkstančiai kovotojų šalyje – viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl Talibanas išlieka izoliuotas nuo likusio pasaulio. Dauguma saugumo analitikų mano, kad jie kelia grėsmę daugiausia regionui, o ne Vakarams, tačiau „al-Qaeda“ ir „Islamo valstybė“ vis dar propaguoja pasaulinę ideologiją.
Talibanas tikina, kad glaudžiai bendradarbiauja su užsienio žvalgybos tarnybomis, siekdamas atremti „Islamo valstybės“ padalinį Afganistane. Vienas aukšto rango žvalgybos pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga nacionalinio saugumo sumetimais, tai pavadino „žvalgybine diplomatija“.
Šios dvi grupuotės yra priešės, kadangi minėtas padalinys išpažįsta ekstremistinę džihadistų ideologiją, kurioje Talibanas laikomas atskalūnu dėl nuolaidžiavimo religinėms mažumoms ir siekio bendradarbiauti su tarptautine bendruomene. Šis padalinys prisiėmė atsakomybę už 2021 metų rugpjūtį JAV karių išvedimo metu prie Kabulo oro uosto įvykdytą išpuolį, nusinešusį 13 JAV karių ir daugiau nei 170 Afganistano civilių gyvybes. Jis jau ne kartą taikėsi į šalyje gyvenančių šiitų bendruomenes, o šiais metais surengė mirtinus išpuolius Kabule bei Pakistano sostinėje Islamabade.
Pasak Antonio Giustozzi, Londono Karališkojo jungtinių tarnybų instituto (RUSI) vyresniojo mokslinio bendradarbio, stebinčio karinių grupuočių veiklą regione, Talibanas dislokavo specialiųjų pajėgų būrius, kad jie įsiskverbtų į „Islamo valstybės“ kontroliuojamas teritorijas.
Ekspertų ir saugumo pareigūnų vertinimu, „Islamo valstybės“ padalinys Afganistane nebeturi pajėgumų surengti didelio masto išpuolių. Jie tai sieja su Talibano ir Pakistano pastangomis jį pažaboti, taip pat su bendru šios grupuotės įtakos susilpnėjimu.
„Reikia pripažinti, kad Kabulas veda nuožmią ginkluotą kovą prieš „Islamo valstybę“, – šiais metais pareiškė Sergejus Šoigu, buvęs Rusijos gynybos ministras, dabar einantis Saugumo tarybos sekretoriaus pareigas.
Tačiau Talibano santykiai su „al-Qaeda“ yra kitokio pobūdžio.
Amerikiečių kovos su terorizmu pareigūnai pastaraisiais metais ne kartą pavadino Afganistaną „senelių namais“ aukšto rango „al-Qaedos“ kovotojams. O grupuotės keliamą grėsmę iš Afganistano įvertino kaip esančią „žemiausiame taške“ per pastaruosius dešimtmečius.
Kaip bebūtų, jos įtaka išlieka.
„Al-Qaeda“ niekada neišsižadėjo Talibano per dvidešimt metų trukusį jų sukilimą, o Talibanas, būdamas valdžioje, neapleido „al-Qaedos“.
Kaip nurodo Jungtinių Tautų teroristinių tinklų stebėjimo grupės, Kabule ir palei Pakistano sieną tebėra keliasdešimt „al-Qaedos“ narių, rengiančių Pakistano talibus.
(O.bin Ladeno įpėdinis Aymanas al-Zawahri buvo nužudytas 2022 m., kai JAV surengė dronų smūgį į jo balkoną Kabule.)
„Koks tiksliai yra „al-Qaedos“ vaidmuo Afganistane? Sunku pasakyti“, – teigė Colinas Smithas, JT grupės koordinatorius, kuri rengdama pusmetines ataskaitas renka informaciją iš daugiau nei 40 žvalgybos agentūrų.
Balandžio mėnesį „al-Qaeda“ paskelbė remianti Pakistano talibus ir dar kartą patvirtino savo palaikymą Talibano vyriausybei Kabule, pavadindama ją „šiuolaikiniu pavyzdžiu“. A.Giustozzi nuomone, remdama talibus, „al-Qaeda“ laimi laiko ir erdvės Afganistane.
Netikėti sąjungininkai
Talibano ryšiai su karinėmis grupuotėmis – ilgametės diskusijos objektas: ar Talibanas yra sukilėlių grupuotė, užsiimanti valstybės valdymu? Ar tai valstybę valdanti struktūra, kuriai dar nepavyko atsikratyti sukilėliškos praeities? O gal abiejų mišinys?
-
Su „al Qaeda“ siejama grupuotė prisiėmė atsakomybę dėl išpuolio prieš JT taikdarius Malyje
-
Rugsėjo 11-oji: mitais apipintas tragiškas išpuolis JAV – štai kaip viskas vyko
-
Su „Al-Qaeda“ susijusi grupuotė užpuolė Rusijos sąjungininkę Afrikoje
-
Prancūzų ministras: Osamos bin Ladeno sūnui Omarui įsakyta išvykti iš Prancūzijos
-
Sirijos sukilėlių lyderis tikina, kad ekstremizmas jau praeityje: dauguma sirų juo netiki
-
JAV smogė 2 laivams Ramiajame vandenyne: Hegsethas įtariamus narkotikų prekeivius lygina su „Al Qaeda“
Šį neapibrėžtumą atliepia pusiausvyros paieškos, kurios yra itin svarbios Talibano išlikimui. Leidimas Afganistanui tapti tarptautinio terorizmo placdarmu neatitinka paties Talibano interesų – tą jie puikiai suprato po Rugsėjo 11-osios įvykių. Tačiau dėl svetingumo tradicijų, ideologinio užsispyrimo bei išteklių stygiaus jie iki šiol nesugebėjo, o iš dalies ir nenorėjo, išguiti karinių grupuočių.
Pakistano talibai verčia Talibaną susidurti su pasekmėmis. JAV vadovaujamo karo metu abi grupuotės kovojo petys petin, todėl dabar Pakistano talibai tikisi investicijų grąžos – paramos įkuriant panašią tvirtovę Pakistane.
Jei Talibanas nutrauktų paramą Pakistano talibams, kiltų rizika, kad dar daugiau nepatenkintų jo kovotojų prisijungs prie Pakistano pusės. Didžioji dalis eilinių talibų dabar kontroliuoja patikros punktus ir patruliuoja miestuose. Tuo tarpu Pakistano talibai siūlo naują džihadą – tiesiog kaimynystėje.
„Mes paaukojome savo kartą, kad atneštume taiką“, – neseniai pareiškė Talibano specialiųjų pajėgų dalinio Kabule vadas Farhadas Sangaris. Jis pridūrė: „Ilgiuosi prisiminimų iš džihado ir fronto linijos.“
Saugumo pareigūnai taip pat nuogąstauja, kad po Talibano valdžios perėmimo per visą Afganistaną išplėtotas religinių mokyklų tinklas skleidžia smurtinę ir ekspansionistinę ideologiją.
„Kiek šimtų tūkstančių vyrų buvo paveikta džihadą šlovinančios talibų ideologijos?“ – klausė Michaelas Semple’as, ilgametis Afganistano ekspertas iš Belfasto Karalienės universiteto Šiaurės Airijoje.
Afganistano gyventojai dabar susiduria su situacija, kokios nematė jau dešimtmečius. Savo namuose jie gali jaustis sąlyginai saugūs, tačiau Afganistanas ir vėl eksportuoja nesaugumą.
Sugrįžo šūviai
Nepriklausomai nuo jų tikrosios prigimties, Talibano ir karinių grupuočių santykiai dabar kelia grėsmę Afganistano stabilumui.
Išsekinta nuolatinių Pakistano talibų išpuolių, Pakistano kariuomenė šiemet atsakė dešimtimis oro smūgių prieš Afganistano saugumo bei civilinę infrastruktūrą, įskaitant ir Kabulą.
Aukšto rango Pakistano žvalgybos pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga, teigė, kad jo šalies vadovybė jau priėjo išvadą, jog Pakistano vidaus saugumas nepasikeis į gerąją pusę tol, kol ji „nesusitvarkys“ su Talibanu.
Per pastaruosius kelis mėnesius Talibano pareigūnai vis labiau įsibaimina dėl galimo bandymo pakeisti režimą Afganistane, kurį parems Pakistanas.
Užkulisiuose laukusios prieš talibus kovojančios grupuotės dabar mato savo progą. Buvusių JAV remiamų Afganistano kariuomenės narių vadovaujamos 3 grupuotės prisiėmė atsakomybę už daugiau kaip 50 nuo liepos mėnesio įvykdytų išpuolių prieš Talibano pareigūnus, kontrolės punktus ir objektus visame Afganistane.
Vienos iš grupuočių lyderis interviu metu juos apibūdino kaip pasitaikiusią galimybę, siekiant pralaužti saugumo uždangą, kurią Talibanui iki šiol pavyko išlaikyti.
Kol kas šie pavieniai išpuoliai nekelia grėsmės režimui, tačiau per pastarąsias savaites prieš talibus kovojančios pajėgos nužudė mažiausiai du vietos pareigūnus.
Tai dar vienas priminimas, kad karas Afganistane dar netapo tolimu prisiminimu.
Šis straipsnis buvo publikuotas laikraštyje „The New York Times“.
© 2026 The New York Times Company
