Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Tailando kasdienybė: kas penketą metų – karinis perversmas

Tailando kariai Bankoke
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Tailando kariai Bankoke
Šaltinis: Lrt.lt
0
A A

Ekonomiškai kylantis ir turistus traukiantis Tailandas dažnai minimas kaip politinio nestabilumo ir perversmų šalis. Šimtmetį galiojantis Kariuomenės įstatymas leidžia Tailande kylančius protestus malšinti karine jėga, prireikus įvesti ne tik karinę padėtį, bet ir įvykdyti perversmą.

Nors kraštas valdomas pagal konstitucinės monarchijos principus, kariuomenė nei karaliui, nei vyriausybei atsiskaityti neprivalo. Beveik per šimtmetį Tailande suorganizuota 18 perversmų,  tad karinės padėties įvedimas, komendanto valanda ir kiti apribojimai po truputį tampa Tailando gyventojų kasdienybe.

Viena priežasčių – noras „sugrąžinti tvarką“

Tokia galimybe pasinaudota gegužės 20 d. Ankstyvą rytą nacionalinio televizijos kanalo eteryje pasirodęs kariuomenės generolas Prayutas Chan-O-Cha 65 mln. gyventojų turinčiam kraštui paskelbė, kad šalyje įvedama karinė padėtis.

„Tailando armija šalyje skelbia karinę padėtį norėdama sugrąžinti tvarką po mėnesius trukusių protestų prieš vyriausybę, per kuriuos žuvo 28 žmonės, o šimtai sužeista. Karinė padėtis šalyje įvedama siekiant atkurti stabilumą ir užtikrinti visų žmonių saugumą. Tai ne karinis perversmas. Gyventojams nėra ko nerimauti. Jie gali gyventi normalų gyvenimą kaip iki šiol“, – kalbėjo Prayutas Chan-O-Cha.

Tačiau pažadas, kad karinės padėties įvedimas ir absoliutus nacionalinio saugumo kontroliavimas nesibaigs kariniu perversmu, greitai žlugo. Vos po dviejų dienų nuo pirmojo kariuomenės vado pareiškimo, gegužės 22 d., kariuomenė perėmė valdžią ir išplatino oficialų pranešimą: Tailande įvedama komendanto valanda, uždaromos visos televizijos bei radijo stotys, transliuojami tik oficialūs kariuomenės pranešimai. Taip pat draudžiami didesnių nei penkių asmenų susibūrimai, mitingų vietose vykdomi reidai, konfiskuojami ginklai, žmonėms liepiama skirstytis. Į apklausas kviečiami ir laikinai sulaikomi šalies politikai, tarp jų – ir nušalintoji premjerė.

Raudonmarškinių ir geltonmarškinių siekiai skiriasi

Karinis perversmas Tailande įvykdomas po kelių mėnesių besitęsiančių protestų ir mitingų. Vienoje pusėje kovoja laikinąją vyriausybę palaikantys vadinamieji raudonmarškiniai, kitoje – vyriausybę atstatydinti reikalaujantys geltonmarškiniai.

Tailande galia svyruoja tarp periodiškai įvedamos karinės tvarkos ir demokratijos, su kuria ateina ir populizmas

Vytauto Didžiojo universiteto politologė Daiva Repečkaitė teigia, kad nesutarimai tarp šių dviejų jėgų dažnai paaštrėja, nes abi jėgos nori skirtingų dalykų, o kompromiso rasti niekaip nepavyksta. Pasak jos, Tailande galia svyruoja tarp periodiškai įvedamos karinės tvarkos ir demokratijos, su kuria ateina ir populizmas. Raudonmarškiniai – tam tikras populistinis judėjimas, kuris kas keletą metų, kai iškyla kažkokių politinių neramumų, pasirodo ir veda į kovą piliečius.

„Svarbiausia, ką nori padaryti raudonmarškiniai, tai panaikinti ar apriboti visų nedemokratiškų institucijų Tailando pilietinėje sistemoje galią. Jie norėtų, kad mažiau įtakos šalies politinei sistemai turėtų armija, teismai, konstitucinis teismas ir kad kuo daugiau realios galios įgyvendinti savo programas turėtų išrinkti politiniai organai, o ne įvairiais būdais paskirti“, – kalba D. Repečkaitė.

Geltonmarškiniai, anot jos, nemano, kad kuo daugiau galios reikia suteikti renkamoms institucijoms. Jie įsitikinę, kad geba sukurti kitokią politinę sistemą, kur būtų atstovaujama pagal profesiją, sugebėjimus. Taigi geltonmarškiniai – labiau elitinė linija, o raudonmarškiniai – horizontalioji liaudies demokratijos vizija. „Kariuomenė yra atskiras veikėjas, kuriai apskritai nepriimtinas gatvių populizmas. Ji stengiasi visus nusiųsti dirbti – ne kartą pranešimuose buvo žinutės, kad visi turi sėdėti savo vietose, ramiai dirbti ir nepolitikuoti“, – pastebi politologė.

Įtaką darė kaimyninių šalių padėtis

Nuo 1932 m. šalyje organizuota 18 perversmų, 12 buvo sėkmingi. Nestabili politinė padėtis – įprastas reiškinys Tailande. Ir, nors šalies ekonomika auga, o žmonių gyvenimo lygis gerėja, būtent nestabilumas ir nesugebėjimas atrasti pusiausvyros dalijantis valdžią stabdo šalies vystymąsi.

Jaunesnioji mokslo darbuotoja D. Repečkaitė sako, kad didelis perversmų skaičius nestebina, nes visame Rytų ir Pietryčių Azijos regione tarpukariu kūrėsi naujos valstybės. Nors Tailandas regione buvo vienintelė nekolonizuota ir laisva valstybė, įvykiai aplinkinėse šalyse paveikė ir šį kraštą. Politologės žodžiais, atėjo naujos idėjos, keitėsi sistemos, vyko karai, įvyko Japonijos karinis proveržis, netrukus po Antrojo pasaulinio karo prasidėjo Šaltasis karas, užsienis teikė tam tikrą paramą skirtingoms grupuotėms.

„Ir Tailandui, ir sąjungininkams nerimą kėlė tai, kad kaimyninėse šalyse (Kambodžoje, Laose) įsigaliojo neokomunistiniai režimai. Tiesą sakant, tai buvo Šaltojo karo pasekmė. Abi pusės visuose regionuose, įskaitant Lotynų Ameriką, Afriką, rėmė tokius režimus, kurie galėjo konsoliduoti galią ir kiek įmanoma gniaužti kitos pusės pastangas“, – primena D. Repečkaitė.

Piktina korupcija ir piktnaudžiavimas valdžia

D. Repečkaitė pastebi, kad iš perversmų istorijos matyti, jog visoms skirtingoms jėgoms nelabai pavyksta susitarti dėl valdžios perdavimo mechanizmo. Atrodytų, kažką išrinkus, oponentai turėtų pasitraukti, bet lengvai užleisti savo pozicijų jie neketina.

Kita vertus, D. Repečkaitės pastebėjimu, labai daug procesų kyla dėl korupcijos skandalų, neištesėtų pažadų ir apskritai labai didelio pasidalijimo tarp regionų, socialinių sluoksnių: raudonmarškinių bazė yra neturtingesnė šiaurinė dalis, geltonmarškinių – pietinė dalis, kurioje gyvena labiau išsilavinę žmonės.

„Apskritai tiek 2006 m. iš valdžios išmestas premjeras, tiek dabartinė valdžia yra populistai, kurie mobilizuoja neturtingus visuomenės sluoksnius ir turi didelį palaikymą. Kadangi tokių yra gana daug, demokratinius rinkimus populistams gana nesunku laimėti, – komentuoja politologė. – Oponentai kaltina šiuos veikėjus piktnaudžiaujant galia, įvyko keletas korupcijos skandalų, kurie labai papiktino visuomenę, ypač kritišką jos dalį. Taigi nebetikima normaliu demokratiniu procesu, kaip galimybe nubausti valdžią už tai, ką yra pridirbusi.“

Nepasitikima ir kariuomene

Gegužės 22 d. įvykdytas perversmas yra antras per pastarąjį dešimtmetį. Šį kartą nesutarimai kilo, kai 2011 m. šalyje neįvyko planuoti rinkimai. Padėtis itin paaštrėjo, kai prieš kelias savaites Konstitucinis Teismas nušalino laikinąją premjerę bei devynis ministrus. Kilus pilietinio karo grėsmei, generolas Prayutas Chan-O-Cha ėmėsi veiksmų ir, teigdamas, kad siekia sugrąžinti stabilumą šalyje, perėmė valdžią.

Nors dauguma Tailando gyventojų prie tokios padėties pripratę ir kariuomenę palaiko, ne visi tiki gerais jos norais. Buvęs Vyriausybės nacionalinio saugumo ir premjero kabineto patarėjas, vienas iš raudonmarškinių lyderių taip pat pabrėžia netikintis kariuomenės teigimu, kad jie saugo demokratiją. Jo nuomone, tai panašiau į iš anksto apgalvotą savotišką geltonmarškinių ir kariuomenės sąmokslą. Tiesiog šie žmonės yra nekantrūs ir nepasirengę laukti ilgo demokratinio proceso, todėl pasinaudojo korupcijos problema, kaip pretekstu.

„Manau, kad tarptautinė bendruomenė neturėtų leistis apgaudinėjama generolo. Jie galėjo sukurti naują vyriausybę ir be karinio perversmo. Galėjo sukurti geresnę politinę strategiją, kuri būti palanki naujai išrinktoms partijoms. Todėl ir netikiu, kad šis perversmas yra spontaniškas, keletą mėnesių besitęsiančių neramumų numalšinimo veiksmas. Bet dabar jis įvyko ir jie turės kovoti su savo veiksmų padariniais“, – teigia buvęs patarėjas.

Norima apriboti žiniasklaidos priemones

Tokius kaltinimus kariuomenė griežtai neigia. Tačiau keletą dešimtmečių vykstantys perversmai vienas nuo kito nedaug skiriasi, rezultatai taip pat panašūs. Prieš  aštuonerius metus įvykusio karinio perversmo metu nuo valdžios nušalintas premjeras (dabar jau irgi nušalintos premjerės brolis), priimta konstitucija, organizuoti rinkimai. Tačiau nepraėjo dešimtmetis, o šalis vėl atsidūrė tokioje pat situacijoje.

Analitikai pastebėjo, kad kariuomenė labai bando kovoti su žiniasklaida ir socialiniais tinklais

Pastebima ir skirtumų. Dar prieš įvedant karinę padėtį, buvo rengiamos derybos, o dabar kariuomenės atstovai kalba apie galimas reformas, kurios turėtų užtikrinti tolygesnį ir stabilesnį jėgos pasiskirstymą valdžioje. Tačiau rasti palankų sprendimą abiem pusėms gali būti sudėtinga. Geltonmarškiniai reikalauja sankcijų nuverstos premjerės šeimai ir jos valdžios rėmėjams, dalyvavimo rinkimuose draudimo. Šiuo klausimu buvusią valdžią palaikę raudonmarškiniai su tokiomis sankcijomis vargu ar sutiks.

Pastebimas ir didelis kariuomenės susidomėjimas žiniasklaidos priemonėmis. Nors Tailando istorija rodo, kad anksčiau ar vėliau kariuomenė linkusi pasitraukti ir surengti rinkimus, didelis dėmesys komunikacijos priemonėms ir jų ribojimui kelia nerimą žmogaus teisių ir laisvių kovotojams.

„Analitikai pastebėjo, kad kariuomenė labai bando kovoti su žiniasklaida ir socialiniais tinklais. Jau dabar buvo išsikviesti interneto tiekėjai, svarstoma, kaip sukurti valstybinį interneto tiekimo monopolį, kuris apribotų priėjimą prie tam tikrų šaltinių, socialinių tinklų ir sukontroliuotų galimybes protestuotojams susitarti“, – teigia D. Repečkaitė.

Tarptautinė bendruomenė grasina sankcijomis

Buvęs Vyriausybės nacionalinio saugumo ir premjero kabineto patarėjas pastebi, kad generolas Prayutas Chan-O-Cha (dabar jau ir Tailando vadovas) susidurs su kitokiomis problemomis nei perversmą 2006 m. įvykdžiusi kariuomenė: „Visų pirma – neramumai viduje, opozicijos augimas ne tik Bankoke, bet ir užmiestyje. Be to, tarptautinė bendruomenė, kuri tokius veiksmus smerkia. Manau, kad generolas turi įsipareigojimą pasauliui. Jei šalis nori gauti kitų valstybių pagalbą, generolas turi parodyti, kokių veiksmų bus imtasi siekiant sugrąžinti stabilumą Tailande.“

O tarptautinės bendruomenės spaudimas generolui stiprus. JAV jau kitą dieną po perversmo paskelbė apie sankcijas Tailandui: buvo atšaukti bendri kariniai mokymai, nutraukta kita karinė pagalba. Įvykius šalyje pasmerkė ir Jungtinės Tautos.

„Generalinis sekretorius reiškia nerimą dėl kariuomenės valdžios perėmimo Tailande. Jis remia teisėtos konstitucinės demokratinės valdžios grąžinimą ir dialogo formavimą, kuris turi užtikrinti ilgalaikės taikos ir klestėjimo laikotarpį Tailande“, – sakė JT atstovas.

Politologai teigia, kad Vakarų valstybių spaudimas turi svarbų vaidmenį tolesniems generolo Prayuto Chan-O-Cha veiksmams. Smūgis Tailando ekonomikai, kuri jau dabar, pranešama, smuko 2 proc., ir kiti spaudimo būdai gali paankstinti rinkimų organizavimą. Dabartinis generolas žino ir suvokia grėsmes, bet tai nereiškia, kad jų bijoma ar jos priimamos kaip svarbios ir galinčios paveikti sprendimus.

Žvelgiant į karinių perversmų istoriją, kariuomenės valdžios perėmimas vidutiniškai trunka 9–12 mėnesių. Apžvalgininkai mano, kad generolas, siekdamas išvengti bet kokio pasipriešinimo, karinę padėtį šalyje taikys tol, kol jos padarinius pajus ne tik paprasti gyventojai, bet ir raudonmarškiniai. Ir tik suvaldžius padėtį bus kalbama apie reformas ir organizuojami rinkimai.

Šiuo metu Tailande įsikūrusios ambasados perspėja savo šalių gyventojus laikytis armijos nustatytos tvarkos ir vengti demonstracijų vietų. Nors karinė padėtis Tailande smarkiai atbaido turistus, bene vieninteliai, kurių tokia padėtis šalyje nestebina, – vietos gyventojai.

Lrt.lt
Komentarai
Temos Tailandas
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min