Kinija savarankišką Taivaną laiko savo teritorija ir žada jį vieną dieną susigražinti, net jėga, jei to prireiktų. Pekino ir Taibėjaus santykiai pablogėjo 2016 metais saloje į valdžią atėjus prezidentei Tsai Ing-wen (Cai Ingven), nepriklausomybės šalininkei.
Pekinas didina diplomatinį ir karinį spaudimą Taivanui, o kinų karo lėktuvų skrydžių netoli salos smarkiai padaugėjo pernai, po tuometinės JAV Atstovų Rūmų pirmininkės Nancy Pelosi (Nensi Pelouzi) vizito.
Taivano gynybos ministerijos pranešime nurodoma, kad nuo trečiadienio ryto iki ketvirtadienio ryto prie salos pastebėti 68 kinų lėktuvai ir 10 laivų.
Taibėjus jau buvo sakęs, kad kai kurie šių lėktuvų ir laivų vyksta į bendras jūrų ir oro pajėgų pratybas su kinų lėktuvnešiu „Shandong“ neskelbiamame rajone vakarinėje Ramiojo vandenyno dalyje.
„Shandong“, vienas iš dviejų eksploatuojamų Kinijos lėktuvnešių, pirmadienį buvo pastebėtas už maždaug 60 jūrmylių į pietryčius nuo Taivano, plaukiantis į Ramųjį vandenyną, sakė Taibėjus.
Japonijos gynybos ministerija trečiadienį paskelbė, kad jos karinis laivynas pastebėjo šešis laivus, įskaitant fregatas, eskadrinius minininkus ir „Shandong“, plaukiančius už maždaug 650 km į pietus nuo Mijako salos, esančios į rytus nuo Taivano.
Ministerija taip pat patvirtino, kad pastebėta nuo „Shandong“ kylančių lėktuvų bei sraigtasparnių.
Pilkoji zona
Anksčiau šią savaitę Taibėjus perspėjo, kad Kinija stiprina pilkosios zonos veiklą aplink savivaldžią salą, ir apkaltino Pekiną siekiu didinti įtampą regione ir daryti spaudimą teritorijai vengiant atviro konflikto.
Viena ekspertė nurodė, kad Kinijos pajėgoms buvo pavesta plėtoti pajėgumus Taivanui užimti.
„Šiomis karinėmis pratybomis siekiama plėtoti ir treniruoti šiuos pajėgumus“, – sakė JAV įsikūrusio strateginių studijų centro „German Marshall Fund“ analitinio centro Azijos programos direktorė Bonnie Glaser (Boni Gleizer).
Pekinas oficialiai nepateikė jokių komentarų apie vakarinėje Ramiojo vandenyno dalyje vykstančias pratybas.
Tačiau Rytų teatro vadavietė, kuri rengia pratybas aplink Taivaną, trečiadienį pranešė, kad jos aviacijos padalinys neseniai surengė mokymus tūkstančių kilometrų diapazone.
Bet ji nepaminėjo Taivano.
Balandį Pekinas per karines pratybas imitavo Taivano apsupimą. Pratybos buvo surengtos po taivaniečių prezidentės Tsai Ing-wen susitikimo su JAV Atstovų Rūmų pirmininku Kevinu McCarthy (Kevinu Makarčiu) Kalifornijoje.
Tąkart Taivanas per parą aptiko 71 Kinijos karo lėktuvą, o tai prilygo 2022 metų gruodžio mėnesį pasiektam dienos rekordui.
Praėjusią savaitę Pekinas nurodė, kad jos pajėgos yra nuolatinėje parengtyje po to, kai Taivano sąsiauriu praplaukė du JAV ir Kanados laivai.
Anot JAV karinio jūrų laivyno atstovo, šis tranzitas rodo Vašingtono ir jo sąjungininkų bei partnerių įsipareigojimą kurti nepriklausomą ir atvirą Indijos ir Ramiojo vandenynų regioną.
Pasak jo, Jungtinės Valstijos ir Vakarų sąjungininkės padidino laivybos laisvę Taivano sąsiauryje ir ginčijamoje Pietų Kinijos jūroje, kad patvirtintų, jog abu šie vandens keliai yra tarptautiniai. Šie veiksmai kelia Kinijos pasipiktinimą.
