Sekite 15min Google
Pastaraisiais metais Taivanas padidino išlaidas gynybai ir stiprina savo gynybos pramonę, kad saloje būtų gaminama daugiau įrangos ir amunicijos. Kinija teigia, kad ši sala yra jos teritorijos dalis, ir grasina ją užgrobti jėga.
Opozicinių politinių jėgų – Gomindano (KMT) ir Taivano liaudies partijos (TPP) – palaikomas išlaidų pasiūlymas buvo priimtas parlamente po to, kai prezidento Lai Ching-te (Lai Čingtė) vyriausybės pateiktas planas buvo atmestas.
Lai Ching-te vyriausybė nori, kad Taivanas pajėgtų pats pasigaminti pakankamai dronų, kad galėtų atremti galimą Kinijos puolimą.
Tačiau vyriausybė nuolat konfliktuoja su parlamentą kontroliuojančią opozicija dėl to, kiek lėšų skirti salos gynybos gerinimui ir kaip tai turėtų būti finansuojama.
Lai Ching-te vyriausybė specialiajame biudžete norėjo skirti iki 210 mlrd. Taivano dolerių (6,6 mlrd. JAV dolerių, 5,7 mlrd. eurų) Taivane gaminamiems dronams, įskaitant pakrančių stebėjimo, puolamuosius ir antvandeninius dronus.
Šios išlaidos būtų buvusios paskirstytos daugiau nei penkeriems metams ir prižiūrimos Gynybos ministerijos.
KMT, pasisakanti už glaudesnius ryšius su Kinija, ir TPP vietoj to parėmė pasiūlymą skirti 240 mlrd. Taivano dolerių (6,5 mlrd. eurų) išlaidų per šešerius metus, kurios būtų įtrauktos į metinį biudžetą.
Iš pradžių reikalavusi nustatyti metinę 40 mlrd. Taivano dolerių (1,1 mlrd. eurų) išlaidų ribą, KMT sutiko parodyti tam tikro lankstumo. Ji taip pat sutiko, kad dronų pirkimo procesą valdytų Gynybos ministerija.
Kabineto atstovė spaudai Michelle Lee (Mišel Li) vėliau pareiškė, kad nors vyriausybės versija nebuvo palaikyta, ji „dės visas įmanomas pastangas, kad kuo greičiau užsitikrintų reikiamą finansavimą“ dronų pirkimui.
„Nacionalinis saugumas negali sau leisti vėlavimų“, – sakė M. Lee.
JAV spaudimas
KMT įstatymų leidėja Hsu Chiao-hsin (Su Čiaohsin) prieš balsavimą sakė, kad Taivanas „privalo nuoširdžiai skatinti lokalizaciją ir vietinę gamybą“, kad vystytų šią pramonę.
„Mums reikia palaikyti patikimus gamintojus, galinčius užtikrinti ne raudonąsias (ne Kinijos) tiekimo grandines, garantuoti tam tikrą kibernetinio saugumo lygį ir išlaikyti stabilų augimą“, – teigė ji.
Vyriausybė jau yra parengusi savo 2027 metų bendrąjį biudžetą.
2026 metų metinį bendrąjį biudžetą įstatymų leidėjai priėmė šį mėnesį po rekordinio vėlavimo.
JAV raginimai įstatymų leidėjams priimti dronų įstatymą pastarosiomis savaitėmis sustiprėjo. Respublikonų įstatymų leidėja Young Kim (Jang Kim) per praėjusį mėnesį įvykusį vizitą Taipėjuje sakė, kad „laiko liko nedaug“.
„Karai Ukrainoje ir Irane rodo, kad Taivanui reikia pirkti ir gaminti dronus didžiuliu mastu“, – Prezidentūroje kalbėjo Y. Kim.
Taivanas išlieka labai priklausomas nuo JAV ginklų pardavimo, kad atgrasytų Kiniją, ir patiria Vašingtono spaudimą daugiau išleisti savo saugumui.
Karas Ukrainoje parodė Taivanui, kad mažesnė ir lankstesnė ginkluotė, įskaitant dronus, gali būti itin svarbi kariaujant asimetrinį karą prieš galingesnę kariuomenę.
Lai Ching-te vyriausybė 2027 metų gynybos išlaidoms numatė rekordinį 1,1 trln. Taivano dolerių biudžetą, kuris sudaro daugiau nei 3 proc. BVP.
