Konferencijoje kalbės Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna (Margusas Cahkna), ES plėtros komisarė Marta Kos, Ukrainos vicepremjeras Tarasas Kačka, Moldovos vicepremjerė Europos integracijai Cristina Gherasimov (Kristina Gerasimov), Juodkalnijos užsienio reikalų viceministras ES reikalams Ivanas Ivaniševičius, buvęs Islandijos prezidentas Gudni Johannessonas (Gudnis Jouhanesonas), kiti politikai.
„Vos prieš 20 metų Estija buvo prie ES slenksčio, kaip šiandien yra Ukraina, Moldova ir Vakarų Balkanų šalys. Mūsų pačių patirtis parodė Europos integracijos transformuojančią galią – politiškai, ekonomiškai ir socialiai. Norime, kad tokia pat sėkmė pasiektų ir dabartines kandidates. Esame stiprūs ir nuoseklūs plėtros proceso rėmėjai“, – sakė M. Tsahkna savo atidarymo kalboje.
„Tikiuosi, kad šiandienos diskusijos sukurs konkrečių idėjų ir naują impulsą, nes pilkosios zonos Europoje tik gilina nestabilumą ir kursto agresoriaus apetitą“, – teigė jis.
„Naujas plėtros proceso pagreitis daugiausia kyla iš geopolitinio konteksto, įskaitant Europos pastangas turėti žodį JAV tarpininkaujamose pastangose užbaigti Rusijos karą prieš Ukrainą. Nors tikros ir teisingos taikos pasiekimo perspektyvos yra neaiškios, Ukrainos itin spartaus prisijungimo iki 2027 metų sausio 1 dienos idėja jau paskatino (Europos) Komisiją parengti galimus sprendimus“, – paaiškino Stevenas Blockmansas (Stivenas Blokmansas), konferencijos direktorius ir Taline įsikūrusio Tarptautinio gynybos ir saugumo centro (ICDS) vyresnysis mokslo darbuotojas.
„Konferencijoje aptarsime, ar esamas meritokratinis požiūris gali neatsilikti nuo geopolitinės skubos ir kokį precedentą tai sukurtų kitoms šalims kandidatėms su panašia ES geopolitine perspektyva, taip pat Šiaurės Europos šalims, kurios galėtų atgaivinti savo užslėptas prisijungimo ambicijas“, – teigė jis.
Konferenciją organizuoja ICDS ir Užsienio reikalų ministerija, bendradarbiaudami su EK atstovybe bei Švedijos ir Kipro ambasadomis.
