Tačiau Gruzija apkaltino Rusiją vilkinimu ir sakė, kad tebesitęsiančios karinės operacijos pažeidžia ugnies nutraukimo susitarimą.
„Rusija ... rimtai pažeidžia sąlygas, nustatytas pagal taikos susitarimą, kurį pasirašė Gruzijos, Prancūzijos ir Rusijos Federacijos prezidentai“, – sakoma gruzinų Užsienio reikalų ministerijos pareiškime.
Ministerija pirmadienį paminėjo naujas rusų operacijas, tarp jų – grįžimą į karinę bazę Senakyje šalies vakaruose, kur AFP korespondentas girdėjo sprogimus.
Reporteriai Pietų Osetijoje ir Gruzijos centriniame regione esančiame Gorio rajone pranešė nematę jokių aiškių didelio masto atsitraukimo ženklų.
Gruzijos nacionalinės saugumo tarybos sekretorius Aleksandras Lomaja sakė, kad pagrindiniame šalies kelyje vis dar yra dešimtys rusų patikrinimo postų.
Vidaus reikalų ministerija taip pat paskelbė, kad 12 rusų šarvuočių iš šalies centriniame regione esančio Kašurio įvažiavo toli į Gruzijos teritoriją.
Goryje gruzinų regioninio vystymo ministras Davidas Tkešelašvilis žurnalistams sakė, kad grįžo tik 15 tūkst. iš 55 tūkst. miesto gyventojų.
Pasak vietos žmonių, jie nori, kad rusų pajėgos atsitrauktų, tačiau kai kurie jų buvo dėkingi rusams, sustabdžiusiems plėšikavimą ir taikių gyventojų puldinėjimą, kuris prasidėjo Rusijai praėjusią savaitę palaužus Gruzijos pasipriešinimą.
JAV: Rusija pažadų nesilaiko
JAV pirmadienį apkaltino Rusiją, jog ši netesėjo pažado pradėti išvesti savo pajėgas iš Gruzijos ir pažadėjo ištirti pranešimus apie „etninius valymus“.
Antradienį NATO štabe Briuselyje vyksta aljanso viršūnių susitikimas, kuriame tariamasi dėl Gruzijos krizės. Į šį susitikimą atvykusi JAV valstybės sekretorė Condoleezza Rice sakė, kad Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas netesėjo pažado atitraukti pajėgas, kaip buvo numatyta Prancūzijos pasiūlytoje ugnies nutraukimo sutartyje.
„(Stebiuosi), kodėl Rusijos prezidentas neištesėjo arba negalėjo ištesėti savo žodžio“, – C.Rice sakė kartu su ja skrendantiems žurnalistams. Kelios valandos prieš politikės interviu Baltieji rūmai pareikalavo, kad Maskva „nedelsdama“ pradėtų pajėgų atitraukimą.
„Rusai sakė, kad išvedimas prasidės (pirmadienio) vidurdienį. Mes toliau atidžiai stebėsime Rusijos veiksmus Gruzijoje ir lauksim, kol (pajėgų) atitraukimas bus patvirtintas“, – sakė Baltųjų rūmų atstovas Gordonas Johndroe.
Tačiau po kelių valandų vienas JAV gynybos pareigūnas, panoręs išlikti anonimu, pranešė iš Vašingtono, kad padėtį stebintys JAV pareigūnai „šiandien nepastebėjo jokio didesnio Rusijos pajėgų judėjimo iš Gruzijos“.
JAV prezidentas George'as W.Bushas, kuris stebi Kaukazo krizę iš savo rančos Teksase, nepareiškė savo nuomonės dėl Rusijos veiksmų, tačiau pasiuntė C.Rice į Europą, kur bus susitarta dėl bendros NATO pozicijos paramos Gruzijai klausimu, o JAV patvirtins esanti solidari su savo sąjungininke.
Pasak G.Johndroe, Vašingtonas tirs kaltinimus, kuriuos neseniai išsakė ištikimos Gruzijos sąjungininkės Lietuva ir Lenkija, jog į Gruzijos teritoriją įžengę Rusijos kariai yra atsakingi už „etninius valymus“.
„Tai rimti kaltinimai, ir mes juo rimtai vertiname. Mes tiriame šį reikalą“, – žurnalistams sakė G.Johndroe. Baltųjų rūmų atstovas taip pat paminėjo, kad sulaukta „kaltinimų iš abiejų pusių" ir pridūrė, jog „akivaizdu, kad ten vyksta bjaurus konfliktas.“
Pasiųs griežtą signalą Maskvai
NATO užsienio reikalų ministrai antradienį turi paremti Gruzijos teritorinį vientisumą bei pasiųsti griežtą signalą Rusijai dėl jos karinių veiksmų šioje valstybėje, sakė pareigūnai.
26 NATO užsienio reikalų ministrų susitikimą sušaukė JAV valstybės sekretorė Condoleezza Rice, kuri į Belgijos sostinę atvyko vėlai pirmadienį.
„Pasiųsime signalą, kad neleisime Rusijai nubrėžti naujos linijos prie tų valstybių, kurios dar nėra integruotos į transatlantines struktūras, – tokių kaip Gruzija ir Ukraina, – sakė ji. – Esame pasiryžę neduoti jiems (pasiekti) jų strateginio tikslo“.
Vašingtonas, kuris pabrėžė, kad po Rusijos veiksmų Gruzijoje su Maskva negali būti bendraujama įprastai, nori nuodugniai persvarstyti NATO ryšius su rusais, įskaitant dialogą dėl kovos su terorizmu ir priešraketinės gynybos.
Gruzijos užsienio reikalų ministrė Eka Tkešelašvili antradienį Briuselio susitikimo užkulisiuose surengs dvišalius susitikimus su NATO partneriais, tarp jų su C.Rice ir Prancūzijos užsienio reikalų ministru Bernard'u Kouchneru.
„Tai ministrų susitikimas dėl Gruzijos krizės, tad normalu, kad ji yra čia“, – sakė Gruzijos misijos NATO atstovė, kuri pridūrė, E.Tkešelašvili suplanavo susitikimus visai dienai.
NATO generalinis sekretorius Jaapas de Hoopas Schefferis pirmadienį prieš Briuselio susitikimą kalbėjosi su keliais Aljanso užsienio reikalų ministrais ir siekė konsensuso dėl Gruzijos ir Rusijos konflikto, sakė Aljanso atstovė.
J.de H.Schefferis tikisi, kad sąjungininkės akcentuos tvirtą savo paramą Gruzijos teritoriniam vientisumui, sakė ji ir nurodė: „Užsienio reikalų ministrai turbūt taip pat pasiųs solidarumo signalą ir susitars dėl priemonių paketo“.
Tarp jų tikriausiai bus susitarimas nusiųsti civilinių ekspertų grupę, kuri padėtų Gruzijai įvertinti žalą, padarytą jos infrastruktūrai per Rusijos karinius veiksmus, įskaitant energijos tiekimą ir visuomenės sveikatos sistemą.
Ministrai taip pat gali susitarti padėti įvertinti žalą Gruzijos kariniams objektams, ypač dėl to, kad buvo pranešimų apie smarkiai sugriautą jos radiolokatorių sistemą.
Be to, NATO užsienio reikalų ministrai turi akcentuoti savo paramą balandžio mėnesį Bukarešte pasiektam Aljanso lyderių susitarimui kada nors pasiūlyti Gruzijai narystę Aljanse nenustatant jokių datų.
Nedavė patalpos Rusijos pasiuntinio spaudos konferencijai
Rusijos nuolatinis atstovas NATO Dmitrijus Rogozinas pirmą kartą per visą bendradarbiavimo istoriją negavo leidimo surengti spaudos konferenciją Aljanso patalpose.
„Ką tik Rusijos nuolatinis atstovas NATO sužinojo apie Aljanso spaudos tarnybos sprendimą atmesti mūsų (prašymą) skirti salę ... spaudos konferencijai apie NATO narių užsienio reikalų ministrų rytojaus susitikimo rezultatus dėl įdomaus preteksto – visos salės esą bus užimtos Organizacijos reikmėms“, – pirmadienį vakare sakė D.Rogozinas.
Jis atkreipė dėmesį, kad tai pirmas toks atvejis.
„Tikiuosi, kad tai – NATO spaudos tarnybos, kuri nusprendė įdėti savo „indėlį“ dėl mūsų santykių erozijos, saviveikla“, – pabrėžė D.Rogozinas.
